Prezidentas apie JAV muitus: mano įsitikinimu, geriausia būtų eiti derybų keliu

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad, reaguodama į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) planuojamus įvesti muitus, Europos Sąjunga (ES) turėtų eiti derybų keliu. Šalies vadovas pabrėžia, kad muitų karai turi smarkių neigiamų pasekmių, o padidintų tarifų poveikis jau matomas rinkoje.

„Muitų karai nepalieka laimėtojų. Dažniausiai pralaimi visos pusės. Taip, iš tikrųjų, jei tos priemonės būtų vienašališkos ir nebūtų atsako, tai dar galima būtų svarstyti. Bet daugelis valstybių, su kuriomis būtų galima svarstyti apie galimą atsaką, tai jos svarsto tokią galimybę. Ir iš tikrųjų tiek Europos Sąjunga, tiek Kinija, tiek kitos valstybės yra pasirengusios atsakyti“, – penktadienį žurnalistams Rietave teigė G. Nausėda.

„Bet mano įsitikinimu, geriausias kelias yra derybų kelias. Nes tokiu atveju galima pasiekti tikslą, bet nuostoliai yra minimalūs. O kad nuostoliai makroekonomikai yra, tai patikina rinkų reakcija“, – pažymėjo jis. 

Anot šalies vadovo, tiesioginis tarifų poveikis Lietuvai bus mažas, nes eksportas į JAV yra nedidelis, o prekės specifinės. Visgi, aiškino G. Nausėda, kadangi Lietuvos rinka yra integruota į didžiųjų ES valstybių gamybos grandines, tarifų pasekmės pasireikš netiesiogiai. 

„Mūsų eksportas į JAV nėra ženklus. Dalis prekių yra aukštesnės pridėtinės vertės, kadangi yra specifinės ir turi ribotą konkurenciją. Todėl net jų kainos galimas išaugimas nereikš, kad sumažės paklausa“, – kalbėjo jis. 

„Ko mes sulauktume, tai netiesioginio poreikio, nes mums labai svarbu, kaip į šiuos naujosios administracijos sprendimus reaguotų mums svarbios rinkos, tokios kaip Vokietija. Tai kadangi esame integruoti į tam tikras jų gamybos grandines, tokias kaip automobilių pramonė. Tai poveikis būtų“, – aiškino šalies vadovas.

Anksčiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbė, kad tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Pernai eksportas siekė 1,6 mlrd. eurų – JAV yra penkta pagal svarbą eksporto rinka.  

Lietuva turi priemonių kompensuoti ekonomines netektis 

Anot G. Nausėdos, tarifų poveikį Lietuvai būtų galima sumažinti sustiprinus vietos investicijas, tam pasitelkiant nacionalinį plėtros banką ILTE ir didesnes pensijų fondų investicijas šalies viduje.

„Yra priemonių šį poveikį kompensuoti. Tos priemonės ir mūsų yra siūlomos. Kaip indėlių pritraukimas per ILTE banką, konkrečiai pasinaudojant prancūzišku modeliu ir akumuliuoti indėlius. Tai gerokai padidintų į ekonomiką įliejamų pinigų sumą“, – kalbėjo G. Nausėda. 

„Kitas sprendimas, kuris kaip tik dabar svarstomas, yra pensijų fondų turto platesnis investavimas. Ir tai yra labai geras sprendimas, nes didelę dalį šių lėšų investuojame užsienyje, nors galėtume investuoti Lietuvoje“, – teigė šalies vadovas.

Galimą mokesčių pertvarkos poveikį kol kas vertinti sunku

Tuo metu kalbėdamas apie valdančiųjų planuojamos mokesčių pertvarkos poveikį naujų JAV muitų įvedimo kontekste, verslo atstovams siūlant kol kas stabdyti mokesčių kėlimą, prezidentas pabrėžė – naujų tarifų poveikis šalies ekonomikai kol kas nėra aiškus.

„Jeigu verslas siūlo stabdyti tam tikrų mokesčių didinimą dėl šitų naujausių JAV muitų sprendimo, manau, kol kas dar yra sunku pasakyti, kaip baigsis šitie pasiūlymai dėl muitų, nes mokesčiai bet kuriuo atveju įsigalios tik nuo kitų metų pradžios. Mes svarstome visas galimybes“, – tikino G. Nausėda.

Tarp koalicijos siūlymų mokesčių pertvarkai – pelno mokesčio kėlimas 1 proc., didinant lengvatinį tarifą iki 7 proc., o taikomą stambioms įmonėms – iki 17 proc., taip pat – didesnis gyventojų pajamų apmokestinimas, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūros pokyčiai.

„Mokesčiai turi būti tokie, kad neslopintų ekonomikos plėtros, būtų socialiai teisingi – kitaip tariant, tie, kurie uždirba daugiau, mokėtų daugiau, bet ne daugiau mokėtų tie, kurie uždirba mažai“, – pridūrė šalies vadovas. 

Kaip tokio socialinio teisingumo pavyzdžius G. Nausėda pateikė savo siūlymus įvesti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD) vaikus auginančioms šeimoms, o keičiant nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūrą – nustatyti neapmokestinamo turto kartelę, siekiančią bent 50 tūkst. eurų.

Konkrečius su mokesčių pertvarka susijusius įstatymų projektus Seime registruoti ketinama artimiausiomis savaitėmis, tikimąsi, kad parlamentas juos priimtų iki pavasario sesijos pabaigos, o pokyčiai įsigaliotų nuo kitų metų.

ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė apie 34 proc. muitus importui iš Kinijos ir 20 proc. importui iš Europos Sąjungos – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių.

Prezidento teigimu, pradinis 10 proc. tarifas bus įvestas importui iš daugelio kitų šalių, tačiau kai kurioms bus taikomi daug griežtesni muitai, įskaitant 24 proc. muitus Japonijai ir 26 proc. Indijai.

Ketvirtadienį taip pat įsigaliojo 25 proc. muitai ne JAV pagamintiems automobiliams, apie ką D. Trumpas paskelbė praėjusią savaitę.