Premjerui prakalbus apie „Lietuvos energijos“ projektų stabdymą, ši įspėja dėl 160 mln. eurų nuostolių

Premjerui Saulius Skverneliui pareiškus, kad „Lietuvos energijos“ atliekų deginimo jėgainių projektai, jo nuomone, yra korupciniai ir gali būti stabdomi, bendrovė įspėja apie nuostolius, kuriuos patirtų.

Vyriausybė dėl „Lietuvos energijos“ kreipėsi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau ši procesinio sprendimo nėra priėmusi.

Anot „Lietuvos energijos“, jeigu Vilniuje ir Kaune pradėtos statyti atliekų deginimo jėgainės būtų stabdomos, nuostoliai siektų apie 160 mln. eurų.

„Paskaičiuota, kad jei projektai būtų stabdomi, bendras nuostolis sudarytų 160 mln. eurų. Be neigiamų ekonominių, finansinių, technologinių, socialinių, ypač svarbios ir neigiamos aplinkosauginės pasekmės bei šalies neigiamo įvaizdžio formavimas. Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra gavusi dalinę ES paramą, taip pat Europos investicijų bankas yra patvirtinęs paskolą“, - teigiama Eltai atsiųstame „Lietuvos energijos“ komentare.

Anot bendrovės, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 330 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 27,3 mln. eurų, o kiti įmonės akumuliuoti kaštai siekia 3,4 mln. eurų.

Tuo metu Kauno kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 77 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 17,5 mln. eurų, o kiti kaštai siekia 350 tūkst. eurų.

„Vilniaus kogeneracinei jėgainei Europos Komisija skyrė Europos Sąjungos paramą (iki 140 mln. eurų), o Europos investicijų banko direktorių valdyba patvirtino ilgalaikę paskolą su „Junkerio plano“ garantija (iki 190 mln. eurų). Kauno kogeneracinei jėgainei suteikta komercinio banko paskola (120 mln. eurų) ir projektas įgyvendinamas be valstybės pagalbos“, - teigiama bendrovės komentare.

S. Skvernelis ketvirtadienį Seime pareiškė, kad 2014 metais „Lietuvos energija“, Vyriausybės patarėjai, specialiųjų tarnybų darbuotojai nusprendė, kad privačios investicijos, pavyzdžiui, Vokietijos „Danpower“, turi būti stabdomos, nes trukdo atliekų deginimo jėgainių projektams.

Anot jo, „Lietuvos energijos“ projektai pradėti tirti, ir jeigu paaiškės, kad jų reikia atsisakyti, tai gali būti padaryta.

„Ką darysime, jeigu bus reikalinga stabdyti - mes ir sustabdysime projektus“, - tikino S. Skvernelis.

Be to, jis teigė, kad medžiaga perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai, Generalinei prokuratūrai.

„Prieš kelis mėnesius vėl medžiaga yra atiduota tiek Specialiųjų tyrimų tarnybai, tiek Valstybės saugumo departamentui, tiek Generalinei prokuratūrai sprendimui priimti. Jeigu reikia tirti kažką, galite daryti ir parlamentinį tyrimą, ir antikorupciją, aš būsiu malonus liudyti ir ne tik aš“, - sakė Premjeras.

STT atstovė spaudai Renata Endružytė Eltai sakė, kad kreipimasis iš Vyriausybės buvo gautas.

„Yra gautas Vyriausybės kreipimasis, tačiau procesinis sprendimas nepriimtas, ta informacija naudojama kitoms STT veikloms, nesusijusioms su ikiteisminiu tyrimu“, - Eltai sakė R. Endružytė.

Pasak Premjero, Vyriausybė nuo pirmos kadencijos dienos patyrė daug spaudimo dėl „Lietuvos energijos“ projektų.

„Tai, kas aiškėja su šitais projektais kiekvieną dieną ir kiekvieną savaitę (...). Informacija yra tokia, kad dėl šitų projektų kyla labai daug abejonių. Mes patyrėme labai daug spaudimo nuo pat pirmos kadencijos dienos, kad, šiukštu, šie projektai turi judėti į priekį, nes mūsų buvo rinkimų kampanijos metu kalbama dėl tikslingumo, dėl nekenksmingumo žmonių sveikatai, ypač kalbant apie Vilnių“, - teigė Premjeras.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį vienoje iš bylų patvirtino Energetikos ministerijos ir Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ taikos sutartį. Pagal ją, anot bendrovės, ministerija įsipareigojo mokėti 9,7 cento už kilovatvalandę fiksuotą elektros tarifą 12 metų, kas vartotojams kasmet atsieitų apie 1,15 mln. eurų. Savo ruožtu „Danpower“ atsisako visų ieškinių teismuose.

Šį tarifą „Danpower“ gavo dar 2013 metais, tačiau 2015 metais buvo panaikintas leidimas gaminti elektrą, taip panaikinant ir fiksuotą tarifą.

Portalas 15min.lt paskelbė, kad taikos sutarties projektą paruošė ne Energetikos ministerija ir susitarimas nėra jos nuopelnas, o „Danpower“. Be to, publikacijoje teigiama, kad tokiu būdu pinigai atseikėjami ir Rakauskų šeimai, kuri kartu su „Danpower“ valdo „Danpower Baltic“.

Anot portalo, abejotina, kad sutartis buvo apskritai pasirašinėjama, be to, kaip pergalė skelbiamas „Danpower“ sprendimas nestatyti jėgainės Vilniuje, kuri, pasak 15min.lt, ir taip nebūtų statoma.

Artūras Ketlerius (ELTA)