REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Kovo 1 d. 18:05

Premjerė: užpuolimo atveju Lenkijos įstatymai nenumato pareigos dislokuoti karius Lietuvoje

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA


293691

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.

„Tokios pareigos įstatymai nenumato“, – penktadienį TV3 televizijai teigė ministrė pirmininkė, paklausta, ar Lenkija turi teisės aktus, kurie Lietuvos, NATO sąjungininkės, užpuolimo atveju neleistų Lenkijos kariuomenei būti dislokuotai Lietuvoje.

„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas.

Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Pasak I. Šimonytės, šį klausimą yra būtina kelti dvišaliuose formatuose su Lenkijos vadovais.

„Reikia rasti sprendimą, kuris leistų, viena vertus, įtilpti į Lenkijos teisės aktus. Kita vertus, kadangi Lenkija yra NATO šalis, o NATO yra kolektyvinės gynybos aljansas, ir ataka prieš vienas šalį, reiškia ataką prieš visus, na, tai kažkaip tą prieštarą, sakykim, tarptautinių įsipareigojimų ir vidinių teisės aktų – ją reikia spręsti“, – akcentavo politikė.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Sulaukęs dalies politikų bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos dėl tokių pareiškimų, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.

Tiesa, atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.

Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras Gabrielius Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA