Premjerė teikia siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį: tai paskutinis toks prašymas

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Seimui pateikė siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje, sakydama, kad tai – tikriausiai paskutinis toks prašymas.

„Dabar nustatytas nepaprastosios padėties terminas baigiasi kovo 16 dieną, Vyriausybė priėmė sprendimą siūlyti Seimui dar kartą nepaprastąją padėtį pratęsti, bet drįsčiau sakyti, kad tai paskutinis toks prašymas iš Vyriausybės“, – per Seimo posėdį sakė I. Šimonytė.

Nutarimo projektui pritarta po pateikimo už balsavus 58, prieš - devyniems, susilaikius 14 parlamentarų. Projektą toliau svarstyti planuojama kitą savaitę antradienį.

Pasak premjerės, nutarime dėl nepaprastosios padėties nustatytus ribojimus siūloma perkelti į atskirus įstatymus, ir šiuo metu pratęsimo reikėtų iki jie bus priimti. Nepaprastąją padėtį siūloma pratęsti dar pusantro mėnesio – iki gegužės 2-osios imtinai.

Vyriausybė teikia projektus, kuriais būtų įstatymo lygiu įteisintas neteisėtų migrantų apgręžimas, ribojimai atvykti Rusijos piliečiams, griežtesnė vizų išdavimo tvarka.

„Tai būtų pataisos dėl valstybinės sienos apsaugos sustiprinimo, neįleidimo praktikos taikymo esant masiniam migrantų antplūdžiui, sugriežtinimų išduodant vizas užsieniečiams, dėl Rusijos piliečių vykimo per išorės sieną ribojimų. Visos šios teisės normos siūlomos perkelti į įstatymus, kurie šiandien vėliau bus teikiami“, – sakė premjerė.

Pagal siūlymą, nepaprastosios padėties režimas turėtų likti Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija, su Rusijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Projekte, kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, siūloma toliau į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.

Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo pernai rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Anot projekto, baltarusiams, kaip ir rusams, liktų galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas.

Taip pat siūloma palikti migrantų apgręžimo politiką nusakančią nuostatą, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata nebūtų taikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.

Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir iki šiol buvo pratęstas jau kelis kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.

Autorė Milena Andrukaitytė