Premjerė: prieš savivaldos rinkimus matysime atsakomybės perkėlimą centrinei valdžiai

Artėjant savivaldos rinkimams daugės bandymų atsakomybę už nepadarytus darbus perkelti ant centrinės valdžios pečių, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Jos teigimu, tai natūralus dalykas ir reikia su juo susitaikyti.

„Artėja savivaldos rinkimai, nepaisant to, kad yra daug dalykų, kurie dabar aktualūs žmonėms, pavyzdžiui, šilumos ūkis ar kiti panašūs dalykai, socialinė parama ir taip toliau, yra labai dažnai savivaldos užduotis, matysime, kad nacionalinė politika bus perkeliama į savivaldą ir nacionaliniai politikai bus kaltinami už tai, ko kartais nepadaro valdžia vietoje“, – šeštadienį per valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdį sakė Vyriausybės vadovė.

„Tą tikrai pamatysime, nes yra labai lengva viską sujaukti į tokį didžiulį kamuolį ir galbūt kokių nors vietų politikų praeityje nepadarytus darbus pabandyti pateikti kaip centrinės valdžios atsakomybę. To yra, buvo ir bus. Tai yra politinio proceso dalis“, – teigė ji.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovo 5 dieną.

I. Šimonytė bendražygius ragino tokius kaltinimus vertinti kaip natūralų dalyką, kaip ir kitus opozicijos veiksmus, pavyzdžiui, inicijuojant interpeliacijas net keliems ministrams.

„Tai, kad opozicija interpeliuoja penkis ministrus iš Vyriausybės, nėra kažkaip nenatūralu. Keisčiau, kad kai opozicijai nepavyksta to padaryti, ji nusprendžia pakeisti (Seimo) statutą ir nusileisti sau krepšinio lanką, nes nepavyksta į jį pataikyti. Tai yra šiek tiek juokinga“, – tvirtino premjerė.

Ji turėjo galvoje opozicinių „darbiečių“ Seimo statuto pataisą, numatančią daugiau teisių opozicijai per interpeliacijos procedūrą.

I. Šimonytė tik apgailestavo dėl oponentų selektyvios atminties, kai jie patys būdami valdžioje nepritarė tam, ką dabar aktyviai siūlo, pavyzdžiui, dėl įvairių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.

Kaip vieną kertinių Vyriausybės darbų premjerė paminėjo valstybės tarnybos reformą. Jos teigimu, ši reforma būtina norint, kad valstybės tarnyba būtų efektyvi ir moderni.

Ji taip pat atmetė kaltinimus dėl vėlavimo ar neveiklumo švelninant energijos kainų kėlimo poveikį.

I. Šimonytė priminė, kad gegužę Vyriausybė patikslino biudžetą ir numatė tokio švelninimo priemones, tačiau to, anot jos, jau niekas nenori prisiminti.

„Šiandien galime pasakyti, kad trys ketvirtadaliai dujų kainos apmokami mokesčių mokėtojų pinigais, daugiau nei pusė elektros kainos apmokama mokesčių mokėtojų pinigais, kalbu apie gyventojus“, – sakė premjerė.

Jos teigimu, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė prognozę, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams kitąmet gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar.

„Žmonės kaip dabar nemoka tokios kainos, taip ir ateityje jos nemokės, bet matyti, kokia yra situacija, labai svarbu. Todėl, kad reikia užduoti sau klausimą, o tai kur dingsta tas kainos skirtumas, kas jį padengia? Tai štai, jį padengia mokesčių mokėtojų pinigai. Ar tai gali tęstis amžinai? Tikrai ne“, – šeštadienį kalbėjo Vyriausybės vadovė.

„Šitie sprendimai galės būti tik laikini, antraip mes turėsime didžiulių problemų su savo biudžeto ir viešųjų finansų tvarumu. Kaip laikinas sprendimas tai gali būti“, – teigė ji.

Pasak I. Šimonytės, ir gyventojai, ir verslas turi keisti savo gyvenimo būdą, energetikos vartojimo įpročius, šildymosi šaltinius. 

Kaip vieną svarbiausių pasiekimų politiniame lauke premjerė minėjo visų politikų ir visuomenės sutarimą dėl krašto gynybos bei nacionalinio saugumo.

„Nepaisant visų pasišpilkavimų, nepaisant visų opozicijos rezistencijų, nepaisant pavydžios uošvės sindromo, kuris kartais vieną kitą politiką ištinka, kai norisi pasirodyti daug geresniu nei visi kiti, manyčiau, kad vienas esminis dalykas yra svarbus ir už jį norėčiau padėkoti ir opozicijai, ir prezidentui, ir savo bendruomenei, savaime suprantama, – už tai, kad mūsų supratimas apie krašto gynybą ir saugumą yra vis dėlto vieningas. Tai yra turbūt svarbiausia, ką galime šitomis aplinkybėmis išlaikyti“, – sakė I. Šimonytė.

„Galime turėti skirtingas nuomone, kiek turi kainuoti elektra, koks turi būti PVM dešrai ar restoranams, ar malkoms, bet yra labai svarbu, kad neturime skirtingos nuomonės apie savo krašto gynybą, apie savo krašto saugumą ir apie savo krašto orientaciją į transatlantinę erdvę“, – pabrėžė ji.

Apžvelgdama mažiau nei dvejus savo darbo metus vadovaujant Vyriausybei I. Šimonytė teigė, kad jaučiasi taip lyg būtų praėję 20 metų.

Ji nėra valdančiosios TS-LKD narė, tačiau ši partija ją delegavo į premjerės pareigas.