Premjerė neatmeta galimybės gynybai skolintis ir kitąmet: tai neviršytų biudžeto deficito ribų

Seime ketvirtadienį pateikus pirminį ateinančių metų biudžeto planą, jame numatyta išlaidų krašto apsaugai dalis kol kas siekia 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės lėšas gynybai auginti skolinantis metų eigoje. Politikės teigimu, toks sprendimas biudžeto deficito didinti neturėtų.

 „Jau šiais metais skolinomės šalies gynybai, nedidindami šalies deficito. Tokios pačios sąlygos yra numatytos ir ateinančių metų biudžete“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Jeigu kas nors nori kalbėti apie tvarų finansavimą, tai dabar tvaraus finansavimo krašto apsaugai mes esame sutarę dėl 3 proc. Rinkimai baigsis, galime diskutuoti ir apie kitus dalykus“, – akcentavo politikė.

Anot Vyriausybės vadovės, už pasiskolintas lėšas, leidus finansinėms galimybėms, kaip ir šiemet, taip ir 2025 metais Lietuva galėtų užsisakyti oro gynybos sistemų pajėgumų.

„Tai mums leidžia biudžeto įstatymas. (Šiemet – ELTA) mes išnaudojome biudžeto galimybes ir tuos užsakymus padarėme. Tos pačios nuostatos bus ir kitų metų biudžete“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lyginant su 2024 m., biudžetų išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse.

Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP. Tuo metu vien tik Gynybos fondo lėšos sieks 240 mln. eurų.

Iš Gynybos fondo sumos 59,6 mln. eurų bus skirta kariniam mobilumui, o civilinei saugai savivaldybėse bus skiriama 25 mln. eurų.

KAM biudžetas, lyginant su 2020 m., išaugo daugiau nei du kartus. Gynybos tikslams taip pat numatoma papildoma teisė skolintis.

Šiemet finansavimas krašto apsaugai siekia 3,1 proc. BVP.

ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) spalio pradžioje pasirašė dvi naujas sutartis dėl oro gynybos sistemų įsigijimo – Lietuva perka dar vieną artimojo nuotolio sistemą MSHORAD ir trečiąją sistemą NASAMS.

Pirmąjį NASAMS įsigijimo etapą KAM pradėjo vykdyti dar 2016 m. Pirmoji oro gynybos sistema pasiekė Lietuvą 2020 m., į kariuomenę ji sėkmingai integruota 2022 metais.

Praėjusių metų pabaigoje buvo pasirašyta sutartis dėl antrosios NASAMS sistemos įsigijimo. Anksčiau skelbta, jog sistemos įranga turėtų pasiekti Lietuvą 2026 m.