Premjerė: krašto apsaugai iki 2030-ųjų reiktų papildomų 0,7 procento nuo BVP

Vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto, o vėlesniais metais – 0,4 proc., sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Krašto apsaugos ministerija pristatė, kad laikotarpiu iki 2030 metų visų šitų uždavinių įgyvendinimui mums vidutiniškai reikėtų maždaug papildomai 0,7 BVP prie to, kas dabar yra numatyta krašto apsaugos finansavimui“, – pirmadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė po jos iniciatyva Vyriausybėje rengto susitikimo dėl gynybos finansavimo.

Ji pabrėžė, kad apie papildomas sumas kalba turėdama omenyje įprastą biudžetinį, 2,52 proc. BVP siekiantį gynybos finansavimą, nes kitais metais baigs galioti laikinasis bankų solidarumo įnašas, leidęs asignavimus laikinai padidinti.

„Po 2030 metų, kada jau daugiau lėšų reikėtų skirti ne investicijoms, o išlaikymui, ta papildomo procento dalis sumažėtų iki maždaug 0,4 proc., bet vis tiek kalbame apie 3 proc. BVP finansavimą žiūrint į ilgąjį laikotarpį po 2030-2034 metų ir panašiai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Anot jos, kitąmet pasibaigus laikinajam solidarumo įnašui, krašto apsaugos finansavimas be papildomų su apmokestinimu susijusių sprendimų galės didėti arba tiek, kiek augs ekonomika, arba perskirstant įprastas biudžeto pajamas, arba papildomai skolinantis.

Pasak premjerės, norint skolintis pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, per artimiausią dešimtmetį vien skolos administravimui reikėtų milijardą eurų. Skolintis reikėtų 6 – 7 mlrd. eurų.

Jos teigimu, susitikimo dalyviai sutarė per mėnesį apsvarstyti, kaip galima būtų didinti finansavimą krašto apsaugai.

Premjerė pabrėžė, kad susitikime nekalbėta apie konkrečius sprendimus – išlaidas, mokesčius ar galimybes skolintis, o sutarti dėl bendrų principų, jog finansavimą gynybai reikia didinti.

„Dabar jau mes labai aiškiai matome, kad tie 3 proc. yra konkretus poreikis – bent jau 3 proc. yra konkretus poreikis ir bent jau artimiausius šešerius metus“, – sakė ministrė pirmininkė.

Politikų, verslo atstovų ir profsąjungų susitikimas vyko ieškant sprendimo, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis. Premjerė tikisi, kad pavyks sutarti dėl pasiūlymų, kurie galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 procento BVP. Apie 2,52 proc. BVP gynybai šiemet skiriama iš įprastų biudžetinių asignavimų, likusi dalis numatyta iš bankų solidarumo įnašo, baigsiančio galioti kitąmet.

Anot I. Šimonytės, per mėnesį Seimo frakcijos, komitetai galės susirinkti papildomos informacijos iš kariuomenės, Valstybės gynimo tarybos dėl priimtų sprendimų kurti nacionalinę diviziją, įsigyti sunkiąją ginkluotę, „kad dar būtų galima kažką pasitikrinti, papildomai aptarti“. 

„Per tą laiką Vyriausybė taip pat turėtų pasiruošti planą dėl bepiločių orlaivių ir naujų technologijų prie to, kas yra daugiau mažiau žinoma ar įvertinta, ir tuomet galėtumėme grįžti jau kovo pradžioje, prieš Seimo sesiją, pasitikrinti, ar galime rasti kažkokį konsensuso tašką, ties kuriuo galima būtų ruošti pasiūlymus. Neatmesčiau, kad ir nepavyks to padaryti, bet kol kas norėčiau būti optimistė“, – kalbėjo ji.

Tarp viešai svarstytų būdų surinkti papildomas lėšas – gynybos mokestis. Dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.

Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai. 

Prezidentas, dalis partijų pasisako prieš PVM kėlimą krašto apsaugos finansavimui stiprinti. Gitanas Nausėda teigia, kad tai kels naštą gyventojams, o toks gynybos finansavimo modelis galėtų būti svarstomas nebent kartu numatant ir PVM lengvatas.