Premjerė atsiprašė dėl protestuotojų naudojamos simbolikos: „Dabartiniai nepatogumai neprilygintini genocidui“

Premjerė Ingrida Šimonytė atsiprašė ir nepriimtais vadina prie Seimo antradienį dalies susirinkusių protestuotojų veiksmus, kai jie atsigabeno imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis, o kai kurie renginio dalyviai žydų simbolius buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Jautrią žinutę internete pasiuntė ir rašytojas Sergejus Kanovičius. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky antradienį pasmerkė Holokausto simbolikos naudojimą mitinge prie Seimo.

„Atsiprašau tų, kuriuos įžeidė šiandien protesto akcijoje prie Seimo kai kurių protestuotojų naudoti žydų simboliai bei nuskambėję palyginimai su nacistinės okupacijos laikų getais. Tai nepriimtina siaubingas žmonijos tragedijas įvardijančių sąvokų devalvacija. Holokaustas susijęs su daugybe mirties paženklintų likimų ir viena didžiausių tragedijų Europos istorijoje. Dabartiniai tikri ir menami gyvenimo nepatogumai neprilygintini nei tremtims, nei genocidui, Holokaustui ar kitiems baisiems dalykams, kuriuos ištvėrę žmonės bei jų artimieji iki šiol gyvena su žaizdomis širdyje ir sieloje. Karantino apribojimai įvairių šalių vyriausybių nustatomi būtent tam, kad būtų saugomos žmonių gyvybės, privalanti žmonių labui veikti sveikatos sistema. Galiu tik apgailestauti, kad minint 80-ąsias Holokausto ir sovietinių represijų metines, pasitaiko palyginimų, įžeidžiančius atmintį žmonių, stovėjusių prie šaudymo duobių ar mirtinai sušalusių prie Laptevų jūros“, - sako Ingrida Šimonytė.

„Šiandien protestuotojų prie Seimo minia segi Dovydo žvaigždes, vilki koncentracijos stovyklų kalinių uniformas ir stovi už spygliuotos vielos. „Getui – NE“, šaukia, pridurdami dar žodį „nepasiskiepijusių“. Ar tai reiškia, kad statistinis lietuvis pagaliau suvokė prieš 80 metų prasidėjusį Holokausto siaubą ir Europos bei Lietuvos žydus ištikusią tragediją? (...) Ne, šaukiu aš, ir šaukia negausi Lietuvoje išlikusi žydų bendruomenė. Ne, nes šiandien prie Seimo esantys žmonės susirinko ne atsiminti ir pagerbti Holokausto aukų, o panaudoti jų kančios istoriją kaip argumentą prieš mokslo pažangą, kaip argumentą nesiskiepyti“, – feisbuke rašė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky.

„Tie, kurie išgyveno mirtį stovėdami prie žvyrduobių ir žiūrėdami savo žudikams į akis, tie, kurie metų metus kentėjo getuose, tie, kurie gyvuliniais vagonais buvo vežami į koncentracijos stovyklas ir matė, kai rūksta krematoriumų kaminai, jie ir jų palikuonys, išgyvenę holokaustą, niekada nesutiks, kad jų pavyzdžiu būtų naudojamasi kovojant prieš pažangą, prieš solidarumą ir prieš valstybę“, – teigia ji.

Lietuvos žydų bendruomenės vadovė paragino tuos, kurie mitingui pasirinko Holokausto simboliką, aplankyti bent vieną masinę kapavietę ir pagerbti „tuos, kurie iš tiesų buvo paženklinti, atskirti ir nužudyti“.

Rašytojas, projekto „Dinges Štetlas“ iniciatorius ir vadovas Sergejus Kanovičius taip pat sureagavo į tai, kad mitingo metu buvo naudojama Holokausto simbolika, tačiau sako nepriekaištaujantis žmonėms, nes jie nesupranta, ką daro.

„Aš jų nekaltinu ir jiems nepriekaištauju - jie nesupranta, ką jie daro. Jie nesupranta, kas yra Holokaustas, jie nežino, ką reiškia getas, jie nežino Lietuvos žydų istorijos. Galbūt dalis jų ir neapkenčia žydų, nors nėra nei vieno gyvo matę.

Man nejauku skaityti bičiulių atsiprašymus už "svetimą gėdą" dėl geltonų lopų ant protestuotojų marškinėlių, dėl koncentracijos stovyklos uniformų, dėl palyginimo su Holokaustu.

Jie nekalti, kad Holokaustas ir žydai Lietuvoje tapo arba privalomųjų gedulo renginių valdiškomis kalbelėmis, jie nekalti, kai nežino, kas yra Vilniaus Gaonas. Ne jų kaltė, kad dalis jų mano, kad Vilniaus Gaonas palaidotas Rasų kapinėse, kad jis gimė XIX amžiuje. Jiems niekas nieko nepaaiškino. Ir neaiškina. Tamsumos tamsuma neprašalinsi.

Užuot atsiprašinėję už svetimą gėdą, paklauskime savęs, ką padarėme, kad tos gėdos apraiškų būtų mažiau? Ir to klausti savęs turi kiekvienas - politikai ir jų rinkėjai. Ir tie, kas atsiprašo, ir tie, kas suvokia, bet tyli. Visada tyli ir nutyli.

Šitiek geltonų lopų su Dovydo žvaigžde Vilnius nematė nuo to laiko, kai žydus varė į Panerius. Į juos - Panerius - kartą per metus ateina privalomieji valdininkai su privalomomis budinčiomis kartą per metus gedulo kalbomis.

Mes patys kalti dėl to, kad šitą temą Lietuvoje pavertė tuščia, bereikšme ir laisva nuo empatijos tema. Nužmogėjimas vyksta ne tada, kai pastebi, kad kaimynas virto žvėrimi. Jis vyksta tada, kai tą matai ir pirštu nepajudini tam, kad kaimynas liktų žmogumi. Profanuojamas Holokaustas, sausio 13-ji, Kovo 11-ji. Nes tam profanavimui mes nesipriešiname jokiais mums duotais demokratijos būdais - net žodžiu, mieli plunksnos broliai. Mes turime kitų, svarbesnių reikalų. Mes tik pasipiktinsime, bet jokiais būdais nepadėsime gydyti ligos. Mums tik mūsų žaizdos nepatinka, o ne tai, kas tas žaizdas padarė“, - rašo Sergejus Kanovičius.