Politika | 6 MIN.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos sprendimas neatsakinėti į pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusios parlamentinės komisijos klausimus rodo nepagarbą Seimui kaip institucijai.
„Jeigu tu neturi ko slėpti, tu tiesiog gali į visus klausimus imti ir atsakyti – žodžiu, raštu, čia jau technikos klausimas. Aš kaip suprantu, komisija buvo sutikusi su tuo, kad prezidentas atsakytų į klausimus raštu, ir tarsi beveik viešą pažadą ar kažkokį tokį samprotavimą iš pono Nausėdos, man atrodo, mes visi girdėjome. Tai kodėl taip neatsitiko? Aš nežinau, prezidentas turėtų pats tą aiškinti. Bet mano supratimu, nesileidžiant į kažkokius detalesnius vertinimus ir kvalifikavimus šio elgesio, tai liudija minimum nepagarbą Seimui kaip institucijai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I.
Šimonytė.
„Tie klausimai – jie niekur nedingsta. Man atrodo, paprasčiausias būdas juos panaikinti – tai į tuos klausimus atsakyti“, – pridūrė ji.
Premjerė atkreipė dėmesį, jog pati yra ne kartą liudijusi parlamentinio tyrimo komisijoms – net ir tais atvejais, kai, I. Šimonytės vertinimu, keliami klausimai buvo nekorektiški ar neobjektyvūs.
„Savo politinėje karjeroje esu liudijusi kokiose keturiose parlamentinėse tyrimo komisijose, kur tikrai nevisais atvejais man atrodė, kad užduodami korektiški klausimai, nevisais atvejais man atrodė, kad tie žmonės, kurie komisijoms vadovauja ir komisijose dirba, yra objektyvūs mano atžvilgiu. Bet man niekada nebuvo šovusi į galvą mintis, kad aš galiu atsisakyti liudyti komisijai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Nesileidžia į diskusijas dėl galimos apkaltos prezidentui
Tuo metu klausiama, ar Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvados gali tapti pagrindu inicijuoti apkaltą prezidentui G. Nausėdai, premjerė į svarstymus nesileido.
„Aš nenorėčiau į tas diskusijas leistis. Tiesiog pasakysiu dar kartą tai, ką sakiau – mano supratimu, Gitanas
Nausėda ne kartą per savo kadenciją yra įvairiais būdais parodęs, kad būti visiems lygiai teisingu jam nėra lengva. Ir jeigu kažkas jam neatrodo politiškai priimtinas ar kažkaip parankus, tai tuomet viskas yra bandoma nurašyti į politinės kovos ar politinių nuoskaudų kertelę“, – sakė politikė.
„Mano supratimu, tokio rango pareigūnams, kuriems yra keliami aukščiausi skaidrumo reikalavimai, jie turi turėti savyje drąsos į klausimus atsakyti“, – akcentavo ji.
D. Jauniškis nesudarė sąlygų įsitikinti, kad VSD viskas vyksta pagal procedūras
Vertindama parlamentinio tyrimo išvadas, I. Šimonytė apgailestavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis nepasinaudojo proga ir liudydamas komisijai neišsklaidė abejonių dėl žvalgybos veiksmų 2019 m. rinkimų metu teisėtumo.
„Man atrodo, ši komisija buvo puikus būdas įrodyti, kad procedūros institucijoje (...) veikia taip, kaip turėtų veikti“, – sakė ji.
„Mano supratimu, vadovas nesudarė sąlygų tuo įsitikinti. Bet tai nereiškia, kad tuo įsitikinti negalima darant papildomą parlamentinį tyrimą“, – pakartojo premjerė.
VSD tvirtinant, kad šalies vadovo rinkimų metu buvo tikrinami visų kandidatų štabai ir rėmėjai, I. Šimonytė toliau tikino besilaikanti savo pozicijos šiuo klausimu.
„Kai kurių institucijų vadovai nepasinaudojo proga ir šia komisija, tiesa sakant, ir toliau viešumoje teigia tai, kas nėra tiesa – tai, kad buvo tikrinami visi kandidatų štabai, visi vienodai, visi tais pačiais principais“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Tyrime kalba eina apie 2018 m. vasarą, kai manęs kaip kandidatės iš viso gamtoje nebuvo. Tiesa sakant, gamtoje nebuvo kaip kandidato ir Gitano Nausėdos“, – pridūrė I. Šimonytė.
Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų
Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.
etaplius TV
0
