Premjeras sako, jog incidentai Estijoje negąsdina, vadina Rusijos raumenų demonstravimu

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog šią savaitę fiksuoti du incidentai Estijoje, tarp kurių – ir nesėkmingas bandymas sulaikyti laivą, yra Rusijos raumenų demonstravimas, kurio buvo galima tikėtis.

„Tikrai niekas nieko nebijo ir papildomų kažkokių nuogąstavimų, jog tokie raumenų demonstravimai, kaip praskridimas vieno ar kito Rusijos karinių pajėgų naikintuvo, tikrai nieko čia neišgąsdins, nes tokių dalykų, matyt, tokių provokacijų arba tokių informacinių kampanijų ir buvo galima tikėtis“, – žurnalistams penktadienį vykstančio Europos politinės bendrijos susitikimo Tiranoje, Albanijoje, paraštėse kalbėjo ministras pirmininkas.

„Atvirkščiai, mes savo ruožtu, rodydami ryžtą, turėdami NATO laivyną Baltijos jūroje, imdamiesi priemonių savo išskirtinės ekonomikos zonos apsaugos ir savo infrastruktūros kabelių, tiek elektros, tiek komunikacijos kabelių apsaugos, rodome, jog mes taip pat nesiruošiame nusileisti“, – pridūrė jis.

Prieš kelias dienas Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje sankcionuotas šešėlinis tanklaivis „Jaguar“ atsisakė paklusti teisėtiems Estijos reikalavimams, o jį saugantis rusų karinis orlaivis pažeidė šios Baltijos valstybės oro erdvę. 

Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Su-35“ antradienį be leidimo, įtariama, įskrido į Estijos oro erdvę Jumindos pusiasalio rajone Estijos šiaurinėje pakrantėje. Šalies oro erdvėje jis išbuvo mažiau nei minutę.

Premjeras jau yra sakęs, jog tokie incidentai rodo didėjančią konfliktų tikimybę, tačiau, pasak G. Palucko, šiuo metu papildomo situacijos eskalavimo niekam nereikia.

„Yra karštų galvų, kurios sako dar daugiau naikintuvų, dar daugiau laivų, bet šiandien tokia situacija ir taip yra pakankamai įtempta, bet dar kartą noriu pabrėžti, jog mūsų įsitikinimu, Baltijos šalių ir Šiaurės šalių, mes tikrai savo ryžtu nenusileidžiam Rusijos pusei“, – kalbėjo jis.

Laivas „Jaguar“ yra vienas iš maždaug 100 Rusijos šešėlinio laivyno laivų – taip Vakarų šalys vadina laivus, kuriais Maskva kaltinama apeidinėjanti tarptautines sankcijas, įvestas Rusijai dėl karo Ukrainoje.

Rusijai šešėlinį laivyną naudojant kaip ginklą prieš Europos Sąjungos ir NATO šalis, dešimt Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, penktadienį sutarė stiprinti kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugą Baltijos jūroje.

Pastaraisiais metais Baltijos jūroje fiksuotas ne vienas povandeninės infrastruktūros pažeidimas.

Reaguodama į incidentus NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.