Premjeras ragina nebemarinuoti pedagogų atlyginimo finansavimo ir tai patvirtinti Nacionaliniu susitarimu

Vyriausybė siūlo visoms parlamentinėms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriuo būtų nubrėžti aiškūs įsipareigojimai švietimo sričiai 2020-2025 m. Visos politinės jėgos sutaria, kad Lietuvos švietimo sistemai reikia sisteminių pokyčių, kurie nulemtų didesnes mokytojų algas, geresnius mokinių pasiekimus, aukštesnės kokybės mokymosi procesą. Nenormalu kiekvienais metais streikų fone sėsti prie derybų aiškinantis, kiek papildomai turi būti skirta lėšų šiai sričiai.

Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, tik vykdant struktūrines reformas gali būti sprendžiamas dešimtmečius marinuotas pedagogų atlyginimų finansavimo klausimas. 2019 m. vyksta reformos ir jos finansuojamos, švietimas - antroje vietoje pagal dydį labiausiai finansuojama sritis Lietuvoje. Vien mokytojų etatiniam apmokėjimui papildomai skiriama 49 mln. eurų, o per dvejus metus - 95 mln. Mokytojų atlyginimai augo šiemet ir augs kitais metais.

„Suprantame mokytojų nerimą ir siūlome aiškų visų politinių partijų įsipareigojimą, kaip bus finansuojama švietimo sistema 2020-2025 m. Pagrindinis tokios susitarimo tikslas būtų garantuoti, kad mokytojų atlyginimai negalės būti mažesni pasirinkto lygio. Mes įgyvendinome panašų susitarimą krašto gynybos srityje, tokia praktika pasiteisino ir kalbant apie medikų atlyginimus. Siūlome mokytojų profesinių sąjungų, valdžios institucijų, politinių partijų vadovams apsispręsti dėl esminių tokio susitarimo sąlygų, kurios garantuotų ilgalaikį ir tvarų mokytojų darbo užmokesčio augimą“, - teigė ministras pirmininkas.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, mokytojų atlyginimas iki mokesčių trečią šių metų ketvirtį pasiekė 952 eurus ir jau viršija šalies vidutinį atlyginimą, kuris yra 936 eurai. Tuo nebus apsiribota, tačiau akivaizdu jau vien pirmas etatinio etapas leido pasivyti vidurkį, o antrasis etapas turėtų atnešti dar žymesnį pakilimą. Toliau būtina įtvirtinti ilgalaikę pedagogų algų didinimo strategiją.

MOSTA tyrimo duomenimis, atlyginimas šiemet iš viso didėjo 70 proc. mokytojų, o mokytojų atlyginimų vidurkis pakilo 112 eurų. Pasak premjero, Nacionaliniame susitarime taip pat turėtų būti aiškiai įvardinti tikslai mokiniams, mokytojams, studentams ir dėstytojams, pažangos vertinimo kriterijai. Toks susitarimas ir aiškus valstybės įsipareigojimas leistų išvengti nuolatos kylančių įtampų, gintų ne tik mokytojų, bet ir moksleivių bei jų tėvų interesus.

„Yra sričių, kuriose problemos tapo sisteminėmis. Nerasime nė vieno švietimo ir mokslo ministro, kuris su jomis nesusidūrė. Tai nėra vienos politinės jėgos ar vieno politinio ciklo klausimas. Akivaizdu, jog nuolatinių reformų sąlygomis gyvenantiems mokytojams reikia aiškumo ir finansinio saugumo. Būtent todėl siūlau esminį susitarimą, kurį pradėtų vykdyti jau ši Vyriausybė ir, tikiuosi, kad kitos politinės jėgos, deklaruojančios paramą mokytojų bendruomenei, tokį susitarimą palaikys“, - sakė premjeras.

S. Skvernelis pabrėžė, kad toks susitarimas nereiškia mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos atšaukimo. „Sisteminės reformos reikalingos ir jos turi tęstis. Nė viena iš profesinių sąjungų nereikalauja atšaukti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos. Priešingai, visos siūlo šią sistemą palikti. Ji galioja vos kelis mėnesius ir išryškėjusios klaidos turi būti taisomos nedelsiant, vakar vykusio pasitarimo metu rasti sutarimai dėl to, kaip ši sistema turi būti patobulinta. Vyriausybė taip pat neatsisako nė vieno įsipareigojimo ir siekio, kuris buvo susijęs su etatine mokytojų darbo apmokėjimo sistema“, - teigė ministras pirmininkas.

ELTA