Premjeras: nemanau, kad turtingiausieji turi moralinę teisę piktintis planais dėl GPM pokyčių

Pradiniame mokestinių pakeitimų pakete siūlant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nustatyti pagal pajamų dydį, o ne jų rūšį, premjeras Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, kad daugiausiai uždirbantys gyventojai „neturi moralinės teisės“ piktintis politikų siekiu didinti išlaidas viešosioms reikmėms.

Finansų ministerijos koalicijai pristatytame pirminiame mokesčių plane, su kuriuo susipažino ELTA, numatyta taikyti 32 arba 20 proc. GPM tarifą priklausomai nuo metinių pajamų dydžio.

„Nuo pajamų kilmės šaltinio tikrai neturi priklausyti sumokamų mokesčių dydis, todėl tikrai nemanau, kad kažkas turėtų moralinę teisę piktintis – jeigu jiems tikrai sekasi, mes dėl to labai džiaugiamės, bet taip pat galėtų prie valstybės augimo prisidėti ir didesniu procentu“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Paluckas.

„Juk nėra jokio skirtumo, ar žemdirbys, ar verslininkas, ar individualia veikla užsiimantis asmuo – jeigu tu uždirbi milijonus, nėra gėda sumokėti mokesčius valstybei ir prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo“, – pažymėjo jis.

Visgi, anot premjero, kol kas paviešinti tik pirminiai siūlymai, o į Seimą keliaus tik tie, kurie turės pritarimą koalicijoje.

Šią savaitę Europos Komisija (EK) taip pat pristatė 800 mlrd. eurų vertės Europos gynybos planą, numatant galimybę bendrijos narėms skolintis lanksčiau – šiems siūlymams ketvirtadienį pritarė Europos Vadovų Taryba (EVT).

Paklaustas apie tai, kam reikalingi mokestiniai pakeitimai, kai EK sudaro geresnes galimybes skolintis, Vyriausybės vadovas teigė, kad valstybės skolos aptarnavimo kaštų nereikėtų perkelti ant ateities kartų.

„Skolas reikia grąžinti, čia toks bjaurus dalykas, (…) ir dar skolos aptarnavimo mokesčius mokėti. Todėl tai, ką vakar pasiūlė Europos Komisija, tai iš esmės yra leidimas skolintis“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Tokią galimybę mes turėjome ir iki šiol, vienintelis geras žingsnis – tai yra tai, kad yra pakeistos biudžeto deficito taisyklės, pasiskolinus pinigus mes juos galėsime ir išleisti, nes iki šiol buvo tam tikras ir Mastrichto kriterijų apribojimas“, – aiškino premjeras.

Pirminius mokestinių pakeitimų siūlymus jau aptarė iš valdančiųjų partijų atstovų sudaryta koalicinė taryba.

Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. Apmokestinamo NT kartelės dydį siūloma mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų. 

Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.

Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc. 

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.