Premjeras: mokesčių našta Lietuvos verslui – viena mažiausių ES ir EBPO

Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad kai kurių mokesčių pakeitimai rengiami atsižvelgiant į regioninį kontekstą, o jų našta verslui bei gyventojams yra mažesnė nei kitose šalyse.

„Be abejo, yra vertinamas ir regioninis kontekstas, ir šalies mokesčių sistemos konkurencingumas kitų šalių mokesčių sistemų tarpe. Todėl kartais ta diskusija – nežinau, kaip ją ir pavadinti – išeina už racionalumo ribų, kai mėginama aiškinti, jog gyventojų pajamų mokesčio tarifai Lietuvoje bus didžiausi, kai mes aplink matome –  Latvijoje 36 proc. Vokietijoje, Belgijoje, Suomijoje – virš 40 proc.“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

„Lygiai taip pat, kai mes matome, kad verslui pilna mokestinė našta yra viena mažiausių ne tik Europos Sąjungoje, bet ir EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – BNS) šalyse. Taip kad svarbiausia šnekėtis, diskutuoti ir galų gale pasvėrus visus argumentus prieiti prie tam tikrų sprendimų“, – pridūrė jis. 

Portalas „Verslo žinios“ ketvirtadienį skelbė, kad dabartinis 16 proc. nominalus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o didesnė dalis Bendrijos šalių, tarp jų ir Estija, Latvija, Lenkija, taiko didesnius  tarifus. Tuo metu Suomija ir Vokietija pelno mokestį ketina mažinti. 

Tačiau, pasak „Verslo žinių“, nors Lietuva ir taiko vieną mažiausių regione tarifų, pagal efektyvų apmokestinimą ji atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, kur taikomas paskirstyto pelno apmokestinimo modelis. 

Pagal darbuotojų apmokestinimo naštą Lietuvą, pasak vz.lr, taip pat lenkia didžioji dalis ES valstybių, tarp jų – Latvija ir Estija. Tačiau Lenkijoje, Danijoje, Airijoje ir Nyderlanduose ji yra mažesnė nei Lietuvoje. 

„Verslo žinių“ pateiktais EBPO duomenimis, bendra mokesčių našta, atsižvelgiant į sistemų skirtumus, darbuotojams Lietuvoje pernai siekė 39,3 proc., Lenkijoje – 34,7 proc., Estijoje – 40,6 proc., Latvijoje – 41,7 proc., tuo metu EBPO vidurkis siekė 34,9 proc. 

Pagal pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą Lietuva tarp 27 ES valstybių yra 18-ta. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė atsisakyti anksčiau planuoto 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo didžiausioms pajamoms, motyvuodama, tuo, jog tuomet darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje taptų didžiausias tarp Centrinės Europos ir Baltijos šalių. 

Lietuvos verslo atstovai ne kartą kritikavo Finansų ministerijos parengtus mokesčių pakeitimus, o JAV muitų karo kontekste ragino apskritai jų atsisakyti. 

Kaip anksčiau rašė BNS, koalicijos taryba pirmadienį sutarė padidinti nekilnojamo turto (NT) mokesčio „grindis“ iki 50 tūkst. eurų vienam asmeniui bei 100 tūkst. eurų šeimai, dėl konkrečių jo ribų ir išimčių leidžiant spręsti savivaldybėms, atsisakyti 36 proc. gyventojų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) viršijančioms pajamoms. 

Finansų ministerija anksčiau siūlė išplėsti NT mokesčio bazę, jį vienam asmeniui taikant nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės, taip pat nustatyti keturis GPM tarifus – nuo 20 iki 36 proc., kurie būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno. 

Be to, siūloma 10 proc. apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę, taip pat siūloma apmokestinti saldintus gėrimus.

Pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 1 proc. punktu iki 17 proc. o lengvatinį – iki 7 proc. 

Mokesčių pakeitimus Vyriausybė turėtų svarstyti kitą trečiadienį.