Prekybos žmonėmis byla grįžta prokurorams papildyti (VIDEO)

Teismas kol kas nenagrinės bylos dėl priverstinio darbo Jungtinėje Karalystėje – prokuratūra turės konkretinti kaltinimus Klaipėdos rajono gyventojui ir dviem Didžiosios Britanijos piliečiams.

Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite svarbiausias naujienas!

Apeliacinis teismas praėjusią savaitę priėmė neskundžiamą nutartį, kuria paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas įstatymo reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą.

Bylos tyrimą kontroliuojantis Klaipėdos apygardos prokuroras Ruslanas Ušinskas pirmadienį BNS sakė, kad teismo nurodyti trūkumai bus ištaisyti ir byla vėl bus perduota nagrinėti teismui. Tai gali būti padaryta dar iki metų pabaigos. Dar veikia šios bylos jungtinio tyrimo grupė, galima bus prašyti jos pagalbos, Lietuvos pareigūnai taip pat patys gali vykti į Didžiąją Britaniją ir tikslinti aplinkybes.

„Tai pirma tokio pobūdžio byla Lietuvoje, kai ketinama teisti užsieniečius dėl, įtariama, prieš Lietuvos piliečius užsienyje padarytus nusikaltimus. Mano nuomone, jie turi būti teisiami Lietuvoje, juo labiau, kad tai numato įstatymas“, – BNS sakė prokuroras.

Klaipėdos teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl priverstinio darbo Jungtinėje Karalystėje – Klaipėdos rajono gyventojas ir du Didžiosios Britanijos piliečiai įtariami išnaudojimu priverstiniam darbui.

Byla Klaipėdos teisme gauta rugpjūčio 2 dieną. Įtarimai dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo vergiškomis sąlygomis byloje pateikti lietuviui Edikui Mankevičiui ir Jungtinės Karalystės kompanijos „DJ Houghton Chicken Catching Services“ savininkams Darellui Houghtonui (Darelui Houtonui) ir jo žmonai Jacqueline Judge (Žaklinai Džedž).

Bylą gavusiam Klaipėdos apygardos teismui kilo neaiškumų dėl nukentėjusiųjų išnaudojimo būdų, jie nebuvo individualizuoti.

Byloje kaltinimų sulaukę Didžiosios Britanijos piliečiai advokatus turi ir savo šalyje, ir Lietuvoje. Jų advokatas Lietuvoje Artūras Gutauskas pažymi, kad teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai varžo jo klientų teisę į gynybą, nes jie verčiami gintis ne nuo jiems konkrečiai inkriminuojamų veikų, tačiau nuo abstrakčiai surašytų aplinkybių.

Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį nenagrinėti bylos prokuroras su skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Šis paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Konstatuota, kad kaltinamajame akte nėra tiksliai nurodoma nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas, apsiribojant tik įmonės registracijos adresu ir abstrakčiai nurodant, kad nusikalstama veika prieš devynis asmenis tęsėsi nuo 2006 metų gruodžio iki 2012 metų birželio pabaigos.

„Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie dirbti į įmonę atvyko skirtingais laikotarpiais, gyveno skirtinguose pastatuose, kuriuose gyvenimo sąlygos buvo skirtingos, dirbo skirtingose brigadose, vykdavo į skirtingus objektus. Taigi, kaltinimas turi būti tikslinamas, nes šiuo atveju negalima suprasti, ar visi nukentėjusieji buvo išnaudojami nuo 2006 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. birželio 30 d., ar kiekvienas nukentėjusysis buvo išnaudojamas skirtingais laikotarpiais ir skirtingose vietose“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Teismai kritikavo prokuratūrą, kad ji neindividualizavo kaltinamųjų veiksmų – neaišku, kada ir kas konkrečiai vertė nukentėjusiuosius dirbti, kas, kada ir kokį smurtą prieš juos naudojo, kaip, kada ir kuo grasino, ar buvo atimta galimybė priešintis, kuo konkrečiai pasireiškė nukentėjusiųjų priklausomumas ar pažeidžiamumas ir t.t.

Tuo metu prokuroras atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis, visi nukentėjusieji iš esmės buvo išnaudojami tais pačiais būdais, kadangi tai jau buvo iš anksto parengta išnaudojimo sistema visiems asmenims ir niekas jokių kitų išnaudojimo būdų kiekvienam iš nukentėjusiųjų atskirai netaikė. Todėl, jo manymu, akivaizdu, kad kito būdo, išskyrus kaip aprašyta kaltinime, nurodyti išnaudojimo formas nėra.

„Jeigu teismui kyla papildomų klausimų dėl bendrininkų veiksmų individualizavimo ir bendrininkavimo apimties, tai galima išsiaiškinti nagrinėjant bylą teisme“, – sako kaltintojas.

Didžiosios Britanijos piliečiai, kai jiems buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nedavė jokių parodymų, o parodymai, esantys kaltinamajame akte, duoti Jungtinės Karalystės pareigūnams, todėl jie perkelti į kaltinamąjį aktą tokia forma, kuria užfiksuoti juos apklausiant pagal Jungtinės Karalystės baudžiamojo proceso įstatymus.

„Tai, kad kaltinamieji neduoda parodymų ir nepasisako dėl savo kaltės, nėra pagrindas nenagrinėti bylos, juoba, kad teismas turi galimybę juos apklausti teisme“, – sakė prokuroras.

E.Mankevičius Lietuvoje sulaikytas pernai ir suimtas. Lietuva neprašė britų išduoti, nes jie pasiekiami ir niekur nesislapsto nuo teisėsaugos. Jie apklausti, pateikti įtarimai, jiems pateikta bylos medžiaga. Britai kaltę verčia klaipėdiečiui E.Mankevičiui. Šis vyras Lietuvoje anksčiau nebuvo teistas, tačiau užsienyje sulaukė sankcijų dėl smurto ir gyvūnų kontrabandos.

Kaip skelbė Klaipėdos apskrities policija, šis ikiteisminis tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis.

Įtariama, kad vištų gaudytojais dirbę vyrai buvo įtraukti į vergiją, pažadant lengvą ir gerai apmokamą darbą. Nukentėjusieji nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų bei nežinojo vietos įstatymų. Prieš juos naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, taikytos fizinės ir materialinės bausmės. Nuo darbdavių nukentėję lietuviai Jungtinėje Karalystėje už vergišką darbą iš buvusių darbdavių prisiteisė daugiau nei 1 mln. eurų kompensaciją.

Jie neturėjo jokių socialinių garantijų, dirbo naktimis, be poilsio dienų ir atostogų. Buvo mokamas gerokai mažesnis, nei pažadėta, atlyginimas. Darbininkai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis mažose patalpose, jiems nebuvo suteikiama jokia medicininė pagalba, migrantai pjudyti šunimi.

2012 metų spalį pirminius tyrimo veiksmus atliko Jungtinės Karalystės teisėsaugos ir socialinių tarnybų pareigūnai. Per didelio masto operaciją sulaikyti bendrovės savininkai, atliktos kratos bendrovės patalpose bei teritorijoje, taip pat būstuose, kur gyveno darbininkai.

Įtariama, kad lietuvis už išnaudotus tautiečius per trejus metus galėjo gauti mažiausiai 90 tūkst. svarų sterlingų (100,6 tūkst. eurų). Jungtinėje Karalystėje suėmimo išvengęs lietuvis buvo sulaikytas pernai gruodį Klaipėdos rajone. Kratos jo name ir pagalbinėse patalpose pareigūnai aptiko daugiau nei 400 įvairaus kalibro šovinių bei cigaretes su Baltarusijos akcizo ženklais.

Nustatyta, kad sulaikytojo ūkyje už suteiktą pastogę, maistą, alkoholinius gėrimus ir pan. taip pat buvo išnaudojami aplinkiniuose rajonuose gyvenantys asmenys.

Lietuvoje nukentėjusiaisiais pripažinta 12 asmenų, jie nustatyti atliekant tyrimo veiksmus Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje, taip pat analizuojant ir vertinant užsienio kolegų uostamiesčio teisėsaugininkams perduotus Anglijoje surinktus įrodymus.

Prokuroro nutarimu laikinai apribotos lietuvio nuosavybės teisės į grynuosius ir lėšas banko sąskaitose, automobilį, butą Vilniuje, žemės sklypą Klaipėdos rajone bei 17 žemės sklypų su pastatais Klaipėdos rajone. Vienas nukentėjusiųjų pateikė apie 50 tūkst. eurų ieškinį, kiti nukentėjusieji bylinėjasi Didžiojoje Britanijoje.

Taikant baudžiamosios atsakomybės universalios jurisdikcijos principą, asmenys už prekybą žmonėmis, narkotikų platinimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimą bei kitus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą nepriklausomai, kur jie padarė nusikaltimą.

Už prekybą žmonėmis baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 12 metų. Už išnaudojimą priverstiniam darbui vergijos ar kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.