Prekybos tarifų verpetuose Lietuvai atsiveria istorinis šansas – ar juo pasinaudosime?

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vykdoma nauja ekonominė ir prekybos politika, sparti robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra per artimiausią dešimtmetį iš esmės pakeis pasaulio ekonomikos struktūrą.

Ekonomistai, analitikai ir verslas prognozuoja, kad ateityje valstybių ekonomikos mažiau priklausys nuo pigios darbo jėgos Azijoje, o daugiau – nuo investicijų šalių viduje į robotiką, dirbtinį intelektą ir energetikos infrastruktūrą, kuri leistų gaminti pigią elektros energiją. Dėl to pasaulyje formuosis keli „uždarų“ ekonomikų branduoliai, svarbiausi iš jų JAV, Europos Sąjunga (ES) ir Kinija.

Dėl šios transformacijos didžiausią pranašumą įgis regionai, kuriuose bus nedidelė biurokratija, mažas gyventojų tankis ir daug konkurencingos žaliosios energetikos.

Ekspertų ir verslo nuomone, Lietuva kaip tik ir yra tokio regiono pavyzdys. Išmintingai pasirinkusi ūkio plėtros kryptis, mūsų šalis turi visus šansus per artimiausią dešimtmetį sėkmingai pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis: sudaryti palankias sąlygas įsikurti didžiajai pramonei, greitai parengti ar pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus ir tapti energetikos centru kaip Norvegija ar Danija.

Šios naujos galimybės ypač svarbios Lietuvai siekiant būti ekonomiškai, politiškai ir energetiškai nepriklausomai nuo Rusijos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad Europa jau negrįžtamai apsisprendė sukti atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) keliu ir tam negailės nei pastangų, nei lėšų. Tiek politikos, tiek verslo lyderiai esą aiškiai suvokia, kad žalioji energetika užtikrina ES valstybių narių savarankiškumą ir saugumą.

Vidmantas Janulevičius: žalioji ekonomika ir tvari energetika iš atsinaujinančiųjų išteklių užtikrina Europos savarankiškumą / LPK

„Galime apie žaliąją ekonomiką ir žaliąją energetiką kalbėti įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kiek deginamas iškastinis kuras teršia aplinką ir sukelia ligų, bet svarbiausia, kad žalioji ekonomika ir tvari energetika iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių užtikrina Europos savarankiškumą. Tai pirmiausia yra mūsų energetinės nepriklausomybės klausimas“, – mano V. Janulevičius.

Europa – pasaulio lyderė pagal AEI plėtrą

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pernai paviešintoje ataskaitoje nurodė, kad daugiausia žaliosios energijos plėtros srityje pasaulyje pasiekė Europos šalys – jos vykdo apie penktadalį visų AEI plėtros projektų.

Daug šalių ėmėsi spartesnės AEI plėtros dar ir dėl to, kad nuo 2015 m. saulės ir vėjo energijos technologijų kaina sumažėjo 40 proc., šios jėgainės tapo konkurencingesnės iškastinio kuro atžvilgiu.

Energetikos ekspertų grupė „Ember“ prognozuoja, kad AEI iki 2030 m. pagamins 66 proc. ES elektros energijos. Tai reikšmingas padidėjimas, palyginti su 2023 m. lygiu (44 proc.).

ES šiuo metu įgyvendina planą „REPowerEU“, kad taptų nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro taupydama energiją, įvairindama tiekimą ir spartindama perėjimą prie švarios energijos.

Jau 2023 m. Europoje pirmą kartą daugiau elektros energijos pagaminta iš vėjo nei iš dujų. Europai pavyko sėkmingai susidoroti su dirbtinai sukelta energetikos tiekimo krize po to, kai Kremlius nurodė smarkiai sumažinti, o vėliau visai užsukti dujų kranelį daugeliui Europos šalių.

Žalioji energija – naujas pigios darbo jėgos atitikmuo

Kai kurie ekspertai sako, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pagreitintas deglobalizacijos procesas ir ekonominio protekcionizmo politika yra palanki mažoms valstybėms, tokioms kaip Lietuva. Viena iš to priežasčių yra mažas mūsų šalies gyventojų tankis. Dėl to į Lietuvą gali ateiti didžioji pramonė, perkeldama gamybą iš Azijos šalių, į kurias anksčiau investavo dėl pigios darbo jėgos.

Ateityje, dėl sparčios robotizacijos ir dirbtinio intelekto plėtros, žemos energijos kainos gali tapti esminiu veiksniu pritraukiant investicijas į pramonę ir ypač energijai imlioms šakoms, tokioms kaip duomenų centrai, chemijos pramonė, baterijos.

LPK prezidentas V. Janulevičius mano, kad būtent investicijos į AEI padės iš esmės spręsti darbo jėgos problemas, mat atpigus elektrai Lietuvoje būtų sudarytos palankios sąlygos kurti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą, kuriai reikės mažiau darbo rankų.

„Matome, kad žmonių trūksta visur. Ir nors dauguma emigrantų suranda darbo vietas, netgi pas mus, Lietuvoje, turime daugiau kaip 16 tūkst. laisvų darbo vietų. Nepaisant to, kad per penkerius metus sukūrėme 100 tūkst. naujų darbo vietų, o pas mus atvyko daugiau kaip 160 tūkst. migrantų iš trečiųjų šalių.

Taigi, žmonių trūkumas akivaizdus. Turime jį kompensuoti, jeigu norime išsaugoti nepriklausomybę, savo tautą ir kalbą. Kita vertus, turime būti atviri ES gyventojams, galbūt migrantams iš draugiškų Rytų šalių. Bet kartu turime eiti automatizacijos keliu, kad sukurtume kuo aukštesnę pridėtinę vertę kuo mažesnėmis pastangomis ir su kuo mažiau rankų darbo“, – sakė LPK prezidentas.

V. Janulevičius atkreipė dėmesį, kad mažas gyventojų tankis Lietuvoje gali būti vertinamas netgi kaip privalumas, nes galime sukurti daug pigios švarios energijos.

„Galime gaminti daug vėjo energijos sausumoje ir jūroje ir taip atpiginti elektros energiją ir sumažinti CO2 emisiją. Šiandien to padaryti dar negalime, nes mūsų elektros kaina yra dvigubai aukštesnė už kaimynų švedų. Todėl būtent Švedijoje kuriasi žaliojo plieno ir kitų produktų gamyba.

Mes galime gaminti daug atskirų detalių, kurios dabar gaminamos, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tos gamyklos galėtų persikelti į Lietuvą, jeigu turėtume energetikos infrastruktūrą ir pigią elektrą. Todėl reikia tęsti investicijas šia kryptimi. Tada tos automatizuotos gamyklos galėtų atsirasti ir pas mus“, – sakė V. Janulevičius.

Jūrinio vėjo parkai Lietuvai suteiktų ir strateginį pranašumą. Viena vertus, šie parkai prisidėtų prie perteklinės gamybos ir per biržą darytų spaudimą galutinei vartotojo kainai. Kita vertus, gamindama perteklinę elektros energiją, Lietuva užsitikrintų globaliai konkurencingas kainas.

„Jeigu toliau investuosime į baterijas, diegsime decentralizuotą infrastruktūrą, galime pasiekti pigiausią elektros kainą ir didžiausią energetikos nepriklausomybę. Taigi, iš pradžių reikia pigios elektros, paskui – prieigos prie kapitalo. Jeigu ją turėsime, galėsime investuoti į naujas modernias linijas, panaudoti dirbtinį intelektą, gaminti produktus su kuo mažesniu žmonių kiekiu, kuo didesniu atlyginimu, geromis darbo vietomis ir maža savikaina“, – mano V. Janulevičius.

LPK prezidentas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė Lietuvos rinka yra ES ir kad tai didžiulis privalumas.

„450 mln. žmonių Europos rinka ir dar 50 mln. Jungtinės Karalystės gyventojų, nes, atrodo, bus kažkokia laisvos prekybos sutartis su Didžiąja Britanija, kuri atvers europiečiams savo rinką. Tai pusė milijardo žmonių su gera perkamąja galia rinka. Mūsų rinka yra ten. Mūsų pramonė turėtų labai gerą perspektyvą padėti automobilių pramonei Vokietijoje, daugeliui pramonės šakų Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, nes mūsų sąnaudos, vieta, vandens ir kiti ištekliai yra daug geresni“, – mano V. Janulevičius.

Naujos geopolitikos galimybės

JAV administracijos pradėtas muitų karas su Kinija, kitomis pasaulio valstybėmis, tarp jų ir Europa, kelia nemenką sąmyšį, atsiranda daug nerimo dėl ateities ir kintančių prekybos taisyklių.

Rusijai grūmojant Vakarams, Europa vienu metu turi spręsti problemas, kylančias prie rytinių sienų, ir kariauti muitų karus su Amerika. Tačiau JAV paskelbti tarifai nebūtinai turėtų gąsdinti ir būti vertinami kaip nevaldomo chaoso kėlimas. Kai kurie analitikai, ekonomistai ir verslininkai naujos JAV administracijos vykdomą ekonominę politiką vertina ne kaip krizę, o kaip strateginį pokytį arba tektoninį lūžį, kurį galima sėkmingai išnaudoti persigrupuojant pasaulinei gamybai.

Politologas Vladimiras Laučius atkreipė dėmesį, kad JAV pradėta ekonominė politika turi rimtų priežasčių – esą tai nėra vien prezidento D. Trumpo kaprizas.

„Kodėl JAV apskritai turi tęsti dolerio eksporto ir pigių prekių importo politiką? Tokia politika JAV nebuvo naudinga, turint omenyje biudžeto deficito ir skolos tvarkymo dinamiką. JAV skolos tvarkymo kaštai greitai gali viršyti bendrojo vidaus produkto prieaugį. Taigi, Amerikai gali tekti riboti tarptautinę prekybą pritraukiant investicijas atgal į JAV ir užsidarant muitais, kaip dabar daro D. Trumpo administracija“, – pastebėjo V. Laučius.

Politologo nuomone, siekdama išlaikyti vidaus socialinės gerovės lygį, Amerika dar daugiau investuos į robotiką ir dirbtinį intelektą.

„Robotizacija labai svarbi pereinant nuo pigios darbo jėgos trečiosiose šalyse prie gamybos savo šalyje. O dirbtinis intelektas gali iš esmės pakeisti paslaugų sektoriaus efektyvumą. Prieš 30 metų vyko gamybos perkėlimas į pigios darbo jėgos šalis, o artimiausius 10 metų vyks robotikos ir dirbtinio intelekto proveržiai, kurie gali panaikinti iki šiol buvusį trečiojo pasaulio šalių pranašumą dėl pigios darbo jėgos“, – sakė V. Laučius.

Politologo nuomone, gamybai persikeliant iš trečiųjų šalių į Vakarų rinkas, jose vyks sparti robotizacijos plėtra ir dirbtinio intelekto įdarbinimas. Tokie procesai lems, kad ir Lietuvai nebereikės konkuruoti su trečiojo pasaulio šalimis, milijonais pigių azijiečių darbo rankų. Anot kai kurių ekspertų, vykstantys deglobalizacijos procesai gali būti naudingi kaip tik tokioms mažoms šalims kaip Lietuva, turinčioms išplėtotą infrastruktūrą.

„Jeigu turėsime gan gerus santykius su partneriais Vakarų Europoje ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, manau, geresnės vietos švariam energetikos centrui būtų sunku rasti“, – Lietuvai atsiveriančias naujas galimybes įžvelgė V. Janulevičius.

Pasak jo, pagal vėjo greitį nėra geresnės vietos Baltijos jūroje už Lietuvos ir Latvijos pakrantę. Be to, krantinė prie Lietuvos ir Latvijos yra viena sekliausių. „Susikūrus švarios energetikos pertekliui, mums tikrai apsimokės kartu su Latvija tiesti energetikos kelius į Vokietiją, Lenkiją, gal Skandinaviją.

„Matau, kad ateityje galėtume turėti didelį energijos eksportą, kai aprūpinsime ja savo vietinę ar investuotojų sukurtą pramonę Lietuvoje. Mums nereikia eksportuoti pigios elektros. Mums reikia ją paversti galutiniais pigiais produktais, prekėmis.

Pramonininkų konfederacija būtent ir juda tuo keliu. Tai energijai imlių produktų perdirbimas. Kalbu apie aliuminio perdirbimą. Juolab kad žaliojo aliuminio, žaliojo plieno kaina ilgainiui pigs. Manau, čia yra mūsų nedidelės šalies ateitis ir privalumas. Tuo keliu ir einame“, – pabrėžė V. Janulevičius.

Pramonininkai įsitikinę, kad Lietuvai ypač svarbu stiprinti „importo saitus“ su Vokietija. Mat tai ne tik ekonomikos, bet ir saugumo klausimas. Ateityje Lietuvoje pagamintą perteklinę žaliąją energiją būtų galima eksportuoti, „pririšti“ prie Vokietijos pramonės. Lietuvoje pagaminta perteklinė elektros energija į Vokietiją tekėtų ne tik per Baltijos jūrą nutiestu kabeliu, bet ir integruota tiekimo grandine.

Beje, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės iki 2050 m. strategijoje numatoma, kad 2050 m. Lietuva gebės pati apsirūpinti elektros energija ir ją eksportuos į Vidurio Europą, pirmiausia – Vokietiją, kur ateityje prognozuojamas ženklus energijos deficitas.

Jūrinis kabelis į Vokietiją – galimybė AEI rinkai

Alfa.lt primena, kad šių metų balandžio pradžioje Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos energetikos ministrai sutarė dėl didelės galios hibridinės elektros jungties Baltijos jūroje tarp Vokietijos ir Lietuvos arba Latvijos projekto koncepcijos.

Ministrai taip pat sutarė, kad trijų šalių elektros perdavimo sistemų operatorės – „Litgrid“, „Augstsprieguma tikls“ ir „50Hertz“ – gegužę kartu teiks bendrą paraišką, kad projektas būtų įtrauktas į europinį 2026 m. dešimtmečio elektros tinklų plėtros planą (TYNDP).

„Sutarėme šio projekto paraišką pateikti TYNDP procesui – tai leis šią iniciatyvą įtvirtinti Europos žemėlapyje kaip konkretų infrastruktūrinį energetikos projektą, o TYNDP procesas padės rasti techniškai ir ekonomiškai optimalų regioninį sprendimą“, – pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Projekto koncepcija numato apie 600 km ilgio 2 gigavatų (GW) galios hibridinę jūrinę jungtį, kurios prisijungimo taškas Baltijos šalyse galėtų būti Lietuvoje arba Latvijoje – tiksli vieta būtų nustatyta atlikus išsamius techninius tyrimus.

Ministerijos teigimu, projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2035–2037 m.

Ši jungtis padidintų elektros tiekimo patikimumą Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje, taip pat atvertų galimybes Baltijos šalims vystyti saulės ir vėjo energijos projektus jūroje ir sausumoje.

Ž. Vaičiūno teigimu, projektui bus siekiama gauti ES finansavimą. „Šita jungtis turėtų atsirasti Europos infrastruktūros žemėlapyje. Be abejo, tam yra ilgas darbas, reikia planuoti, reikia įvertinti tiek socialinę, tiek ekonominę projekto naudą, tiek projekto kaštus. Bet tam, kad tai būtų galima pradėti daryti, šį projektą reikia įtraukti būtent į dešimties metų ENTSO-E, visos Europos Sąjungos šalių perdavimo sistemos operatorių sąrašą“, – sakė ministras.

Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad projektas neturėtų būti finansuojamas elektros energijos vartotojų sąskaita. „Tam turi būti ieškomi europiniai instrumentai“, – sakė jis.

Energetikos ministras akcentavo, kad toks projektas yra galimybė atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkai.

Lietuvos tikslai siejami su žaliąja energetika

Alfa.lt primena, kad Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės iki 2050 m. strategijoje nurodoma, kad Lietuva iki 2050 m. pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins AEI gamybos pajėgumus bei transformuos pramonę į netaršią aplinkai.

Strategija numato, kaip artimiausiais dešimtmečiais bus siekiama pereiti prie klimatui neutralių energijos šaltinių ir pakeisti šiuo metu naudojamą iškastinį kurą.

Dokumente didžiausias dėmesys skiriamas žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų išvestinių vandenilio produktų gamybai, konkurencingų sąlygų naujiems elektros generavimo pajėgumams vystyti sukūrimui.

Strategijoje taip pat numatyta galimybė po 2030-ųjų šalyje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.

Energetikos ministerijos planuose numatyta, kad iki 2050 m. labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo jėgainių (28,1 TWh), jūrinio vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.