Prekybos alkoholiu naujienos: vieni piktinasi, o kiti traukia į „taškus“

Domėdamiesi, kaip mūsų krašto gyventojai ir mažmeninių prekybos įmonių darbuotojai reagavo į šių metų sausio 1-ąją įsigaliojusias naująsias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, nutarėme pasižvalgyti po regiono miesteliuose ir kaimuose veikiančias parduotuves, turinčias licencijas prekiauti alkoholiu. Pabuvojome Marijampolės savivaldybės Igliaukos miestelyje ir tos pačios Igliaukos seniūnijos Šventragio kaime. Ten veikiančiose parduotuvėse jokių pažeidimų, bent jau tuo metu, kai ten lankėmės, nepastebėjome. Tačiau dauguma pakalbintų prekybininkių ir vietos gyventojų šio įstatymo pataisas esą Lietuvai išblaivinti inicijavusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, taip pat jį priėmusio Seimo adresu išsakė nemažai karčių žodžių. Vis dėlto teisybės dėlei turime pripažinti, kad sutikome ir alkoholio prekybos ir reklamos draudimo naujovėms pritariančių žmonių.

Alkoholio skyriuje 10 val. apgulties nebuvo

Igliaukoje veikiančios UAB „Augerata“ parduotuvės duris pravėrėme lygiai 10 val., tai yra tuo metu, kai darbo dienomis, taip pat šeštadieniais leidžiama pradėti prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tačiau mūsų nuostabai prie skyriaus, kuriame parduodamas alus ir kitas alkoholis, „ištroškusių“ vyrų eilutės neišvydome. Apskritai prie to skyriaus nebuvo nė vieno pirkėjo, o po parduotuvę neskubėdamas dairėsi tik jau garbaus amžiaus vietos gyventojas Vincas Sinkevičius. Pakalbintas apie naująsias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas vyras sakė, kad jis dėl to jokių nepatogumų nepatiria. „Kad aš mažai to alkoholio perku, – sakė vyriškis ir juokaudamas pridūrė: – Kiek ten jo reikia tarp vaistų...“

Į parduotuvę užsukęs Igliaukoje gyvenantis Sigitas buvo kategoriškesnis: „Juokas ima iš tokių jų pataisų. Atsiras tik dar daugiau nelegaliai alkoholiu prekiaujančių „taškų“. Tuo tarpu aš pats, jei man reikės, parduotuvės darbo laiku nusipirksiu kad ir visą alaus pakuotę.“

Apie tai, kad įsigaliojusios naujosios Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos nepadės Lietuvoje sumažinti alkoholio vartojimo, teigė ir dar vienas vietos gyventojas – Sigitas. „Kas gėrė, tas ir gers, ir žinos, kur to alkoholio gauti, – sakė vyriškis. – Man, kai reikia, nusiperku iš anksto. Šiaip jau tai dažniausiai paprašau sesers ar sūnėno, ir jie, ko reikia, parveža iš Lenkijos. Pas mus tokie įstatymai, kad pinigus žmonės išveža į Lenkiją, Latviją.“

Pakalbinta parduotuvės vedėja-pardavėja Ditelė Pačėsienė sakė, kad naują tvarką pirkėjai perprato greitai. „Tik pirmą dieną keletas atėjo anksčiau, gal trys po 20 valandos, kai parduoti alkoholio jau nebegalima, – teigė D. Pačėsienė. – Be to, praėjęs sekmadienis buvo pirmasis, kai prekybą alkoholiu baigėme 15 valandą. Po 15 val. buvo atėję gal kokie aštuoni. Ką sakė? Važiuosim pas Verygą!“

Anot D. Pačėsienės, iš tiesų daug vietos gyventojų pirkti alaus ir stipraus alkoholio važiuoja į kaimyninę Lenkiją. Parduotuvės vadovė paklausta taip pat sakė, kad šio mėnesio pradžioje apyvarta iš alkoholio sumažėjo apie 7–10 proc.

Prekybininkes baugina baudos ir piktina nelegalūs prekiautojai

Igliaukoje veikiančioje „Aibės“ tinklo parduotuvėje, kurioje irgi prekiaujama alkoholiu, po 10 val. rytinio „anšlago“ irgi neteko matyti. Garbaus amžiaus vietos gyventoja Genovaitė, pakalbinta apie prekybos alkoholiu, taip pat alkoholio reklamos naujoves, sakė joms pritarianti. „Labai gerai, kad sugriežtino, – teigė moteris. – Iš vis alkoholio skyrių reikėtų nugrūsti kuo toliau nuo į įėjimo, į patį tolimiausią kampelį.“

O štai mums lankantis parduotuvėje tąkart loterijos bilietus pirkęs, tačiau, kad alkoholį vartoja dažnai, nė neslėpęs Bernardas pakalbintas tik juokėsi: „Kai man reikia, visuomet randu kur prisiliurlinti.“

Tuo tarpu parduotuvės vedėja Rūta, kaip ir dauguma šioje publikacijoje minimų pašnekovų nenorėjusi, kad jos pavardė būtų skelbiama laikraštyje, piktinosi, jog už naujojo Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus prekybos darbuotojams numatytos didelės baudos. „Užsimiršusi pagausiu žioplį, ir teks visą mėnesį dirbti už dyką, – sakė moteris. – Gerai, kad pas mus kasos aparatuose įdiegė „blokus“, kurie iki 10 valandos ar po 20 tiesiog neleidžia tokios operacijos atlikti. Kitas dalykas – kodėl toks dėmesys tik legaliai veikiančioms įmonėms ir jose dirbantiems žmonėms? Jei, kaip sakoma, gaudo, tai tegul visus gaudo, tegul nelegaliai alkoholiu prekiaujančius „taškus“ naikina. Sakot, nežino kur? Visi viską žino, tačiau tokių niekas negaudo. Ką čia bekalbėti... Jei žmogus kasdien pakuotėmis alų perka, jis pats tikrai tiek jo neišgeria – uždarbiui perka.“

Bėda – ne įstatymų pakeitimai, o mažėjantis gyventojų skaičius

Už kelių kilometrų nuo Igliaukos esančiame Šventragio kaime šiuo metu veikia tik Zitos Juzėnienės prekybos įmonės parduotuvė. Kaime veikusi vieno prekybos tinklo parduotuvė buvo uždaryta dar praėjusių metų pabaigoje, o naujieji savininkai parduotuvės patalpas šiuo metu dar remontuoja.

Z. Juzėnienė, pakalbinta apie pirkėjų reakciją į sutrumpėjusį prekybos alkoholiu laiką, pasakojo, kad pirmomis dienomis buvo tokių pirkėjų, kurie iš pat ryto negavę įsigyti alkoholio nutarė, jog Zita ėmėsi kažkokios savivalės.

„Nuvažiuosiu į Igliauką ir nusipirksiu“, – supykęs Z. Juzėnienei pareiškė vienas pirkėjas. Tačiau po kiek laiko, jau po 10 val., jis vėl atėjo į parduotuvę ir pripažino, kad ir Igliaukoje veikiančiose parduotuvėse nusipirkti alaus jam nepavyko.

„Tačiau dabar, kiek girdėjau, Igliaukoje jau atidarytas rytinis „taškas“, – sakė Z. Juzėnienė. – Vyrai netgi pasakė kainas. Jų teigimu, puslitris „baltos“ ten kainuoja 8 eurus. Žodžiu, „antkainis“ – net du eurai.“

Pati Z. Juzėnienė pasakojo nuolatinius pirkėjus įspėjanti, kad vakare, po 20 valandos, alaus ir kito alkoholio neparduos. „Tiesiog žinau, kad, pavyzdžiui, vienas žmogus turi talkininkų su kuriais dirba miške ir per pietus juos pavaišina stiklu alaus, – teigė moteris. – Aš jam pasakiau apie tas naujoves ir dabar jis to alaus nusiperka iš anksto.“

Paklausta, ar šį mėnesį apyvarta iš alkoholio sumažėjo, Z. Juzėnienė teigė, kad didelių pokyčių nepastebėjo. „Žmonių kaime mažėja, čia tai bėda, – sakė Zita. – Pasidariau mirusių savo pirkėjų sąrašėlį. Žinote, kiek jame pavardžių? Daugiau nei šimtas...“

* * *

Aplankęs minėtas parduotuves ir pakalbinęs jų darbuotojus bei pirkėjus „Suvalkietis“ priėjo prie išvados, kad, kaip sakė Igliaukos seniūnijoje gyvenantis Stanislovas, kas gėrė, tas ir gers. Kitas dalykas, kuris privertė gerokai sunerimti, – pašnekovų nepasitikėjimas prekybą alkoholiu kontroliuojančiomis institucijomis ir ypač policijos pareigūnais, kurių misija - „bomborduoti“ nelegalios prekybos „taškus“ ir bausti jų savininkus. Manome, kad kalbos apie Igliaukoje atidarytą „rytinį tašką“ ir klestinčia nelegalią prekybą, nėra laužtos iš piršto...

Ričardo Pasiliausko nuotraukos