Prekybininkų atstovai kritikuoja naujus ribojimus verslams: padėtis taisoma labai griežtais sprendimais

Penktadienį įsigaliojus reikalavimui prekybos vietoms užtikrinti 30 kv. metrų plotą vienam klientui, prekybininkų atstovai mano, kad ribojimų reikia, tačiau vertėtų apsvarstyti ir švelnesnes priemones. 

„Manau, kad kvadratūros ribojimų reikia, tačiau 30 kv. metrų yra pakankamai didelis plotas. Norint užtikrinti reikiamą plotą, teks įleisti po vieną asmenį, tai sukels pirkėjams nepatogumus, susidarys lauke eilės. Lauks tik tie, kurie jaus būtinybę apsilankyti konkrečioje parduotuvėje“, – Eltai sakė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Anot Z. Sorokienės, klientai, norėdami išvengti nepatogumų, ims rinktis didesnes parduotuves, o tai turės neigiamos įtakos mažų prekyviečių apyvartai bei pajamoms. Asociacijos pirmininkės teigimu, buvo galima priimti švelnesnes priemones, kurios taip pat padėtų apsisaugoti nuo viruso plitimo.

„Manau, kad kvadratūrą buvo galima sumažinti iki 15-20 kv. metrų ir lygiagrečiai taikyti kitą priemonę. Tarkime, matuoti ateinančio kliento temperatūrą“, – kalbėjo prekybininkų atstovė.

Z. Sorokienei pritaria ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, kurios teigimu, kvadratinių metrų reikalavimas yra per griežtas. Anot jos, sunku prognozuoti, kaip tai paveiks prekyvietes.

„Kvadratinių metrų reikalavimas prekybininkams pažįstamas, tačiau prekyboje įprastas ribojimas buvo 10-20 kv. metrų, todėl 30 kv. metrų yra tikrai labai griežtas sprendimas. Žiūrėsime, kaip jis suveiks, ir sunku prognozuoti, ar žmonės pasirinks apsipirkti parduotuvėse su galimybių pasu, ar rinksis laukti eilėje“, – sakė R. Vainienė.

Prekybininkų atstovės teigimu, dabar reikėtų atkreipti dėmesį ne į naujus reikalavimus, tačiau į galimybių pasą, dėl kurio, anot R. Vainienės, ir kyla naujų ribojimų poreikis. 

„Dabar akivaizdžiai matome, kad galimybių paso prekyboje nereikėjo, jis iškraipė tiekimo grandinę ir vartotojų srautus. Galimybių pasas pastūmėjo į tas parduotuves, kurios veikė be jo reikalavimo, o kaip pasekmė atsirado reikalavimas dėl kvadratinių metrų. Tai reiškia, kad vietoj to, kad būtų panaikinta problemą sukėlusi priežastis, padėtis taisoma kitais, labai griežtais sprendimais“, – kritikavo R. Vainienė.  

Svarstydama apie kitus ribojimus, R. Vainienė nepritaria Z. Sorokienės siūlymui matuoti klientų temperatūrą. Jos teigimu, šaltuoju laikotarpiu temperatūra būtų pamatuojama netiksliai, todėl sprendimas neturėtų naudos.   

„Sprendimas matuoti temperatūrą būtų įgyvendintas ne visur. Gal mažose parduotuvėse ir įmanoma, bet šaltuoju laikotarpiu turime patirčių, kur matuojama temperatūra odos paviršiuje nesiekia net 36 laipsnių, tai nemanau, kad jis būtų prasmingas“, – kalbėjo R. Vainienė bei pridūrė, kad ji ragintų apsvarstyti kitus sprendimus.

„Jeigu jau lieka galimybių pasas, mano siūlymas būtų leisti pasirinkti pačioms parduotuvėms, ar veikiama su juo, ar be jo. Papildomas reikalavimas galėtų būti srauto valdymas, leidimas lankytis ne daugiau kaip dviem asmenims, išskyrus šeimos narius ar asmenis iš to paties ūkio. Toks reikalavimas buvo taikomas anksčiau ir tai sumažino poreikį būriuotis“, – pridūrė prekybininkų atstovė. 

ELTA primena, kad Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, operacijų vadovo sprendimu buvo įvestas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui.

Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas.

Reikalavimas užtikrinti 30 kv. m prekybos plotą vienam aptarnaujamam asmeniui taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius galimybių paso kriterijų.

Aptarnauti tokius asmenis gali parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko ir jos plotas neviršija 1500 kv. m (arba parduotuvė yra įsikūrusi prekybos centre, kurio plotas neviršija 1500 kv. m).

Šiuos kriterijus atitinkanti parduotuvė arba turgavietė gali savarankiškai priimti sprendimą aptarnauti tik pirkėjus su galimybių pasu ir apie tai informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Tokiu atveju minimalaus ploto reikalavimas vienam pirkėjui nebus taikomas, tačiau bus privaloma užtikrinti, kad į prekybos vietą nepatektų galimybių paso arba jam lygiaverčio dokumento neturintys pirkėjai.

ELTA