Prekybininkai netrukus turės apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi prekybininkai bei paslaugų teikėjai, įskaitant teikiančius viešąsias paslaugas, turės apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą, kai vartotojas ją norės sumokėti grynaisiais pinigais. Šis reikalavimas bus taikomas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, parduodantiems prekes ir paslaugas.

„Apvalinimą turės taikyti visi prekybininkai ir paslaugų teikėjai, įskaitant teikiančius gydymo ir sveikatos priežiūros, teisines, finansines, mokėjimo, pašto, maitinimo, laisvalaikio, grožio, pavėžėjimo ir kitas paslaugas. Tą turės daryti ir viešųjų paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, poliklinikos, ligoninės, viešojo transporto paslaugų teikėjai, baseinai, muziejai, bibliotekos, taip pat turgaus prekeiviai. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimas taikomas nuo gegužės 1 dienos, tačiau tam ruoštis reikia jau dabar, kad šis procesas startuotų sklandžiai“, – sako Deivis Stankevičius, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius.

Prekybininkai ir paslaugų teikėjai, priimantys atsiskaitymus grynaisiais pinigais, turi tinkamai pasirengti apvalinimui ir užtikrinti, kad būtų tam pritaikyti jų naudojami kasos aparatai ir apskaitos sistemos, taip pat supažindinti kasos darbuotojus su apvalinimu.

Rekomenduojame prekybininkams ir paslaugų teikėjams, pradėjus taikyti apvalinimą, informuoti apie jį klientus, pateikiant informaciją prekybos (paslaugų teikimo) vietose. Tam gali būti naudojama Lietuvos banko parengta standartizuota vizualinė informacija.

Informacija klientams apie galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą atsiskaitant grynaisiais pinigais turi būti pateikta aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai. Klientai turi suprasti, kaip galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama. Rekomenduojame, kad, esant galimybei, operacijos sumos būtų rodomos klientui skirtame kasos aparato ekrane. Turguje ši informacija gali būti pateikta žodžiu. Informacija turi būti pateikta prieš sumokant, kad klientas, pasirinkdamas mokėjimo būdą, žinotų bendrą mokėtiną sumą.

Apvalinimas bus taikomas ir perkant internetu, jei pirkėjas atsiskaito grynaisiais pinigais. Todėl verslas, vykdantis prekybą internetu, turi savo interneto parduotuves pritaikyti apvalinimui ir klientui, prieš įvykdant užsakymą, kuris bus apmokamas grynaisiais pinigais, nurodyti bendrą mokėtiną sumą iki apvalinimo, apvalinimo sumą ir bendrą mokėtiną sumą pritaikius apvalinimą. Jei užsakymo metu nėra žinoma, kokiu būdu bus mokama, turės būti nurodyta, kad, atsiskaitant grynaisiais pinigais, bus taikomas apvalinimas.

Lietuvos bankas parengė prekybininkams ir paslaugų teikėjams skirtą informaciją apie apvalinimą, kurią verslas galėtų naudoti darbuotojų vidaus mokymams, taip pat standartizuotą vizualinę informaciją, kurią prekybininkai ir paslaugų teikėjai galėtų pateikti savo klientams fizinėse prekybos vietose, kad vartotojai, pasirinkdami mokėjimo būdą, žinotų bendrą mokėtiną sumą pritaikius apvalinimą (kviečiame susipažinti Lietuvos banko interneto svetainėje).

Apvalinimas atsiskaitant grynaisiais pinigais bus taikomas vadovaujantis Seimo 2024 m. kovo pabaigoje priimtu Lietuvos banko inicijuotu Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymu. Apvalinimo iniciatyva siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės išlaidas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, mažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai ir užtikrinti patogesnį atsiskaitymą.

Apvalinimo taisyklė bus taikoma tik galutinei prekių ar paslaugų krepšelio sumai ir tik mokant grynaisiais pinigais. Apvalinama bus iki artimiausio 5 kartotinio – į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10.

Taip pat turės būti apvalinama grynaisiais pinigais išmokama suma už pirkėjo grąžintas prekes, jam nesuteiktas arba netinkamai suteiktas paslaugas. Apvalinimas bus taikomas ir įsigyjant (grąžinant) vieną prekę arba paslaugą.

Kai bendra mokėtina suma už prekes ar paslaugas bus mažesnė nei 5 centai, apvalinama nebus. Prekių ir paslaugų kainos ir toliau bus nustatomos 1 cento tikslumu.

Pasirinktas apvalinimo metodas yra neutralus abiem šalims – tiek prekybininkui, tiek pirkėjui. Vieną kartą bus sumokama 1 ar 2 centais mažiau, kitą kartą – 1 ar 2 centais daugiau. Ilguoju laikotarpiu skirtumai išsilygins.

Pradėjus apvalinti, 1 ir 2 centų monetos ir toliau bus teisėta atsiskaitymo priemonė – jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos ar paslaugų teikimo vietose. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai negalės atsisakyti priimti 1 ir 2 centų monetų, duodamų mokant suapvalintą sumą, tačiau jie neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vienetų monetų.

Apvalinimas nebus taikomas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais, loterijos piniginio išmokėjimo sumai, darbo užmokesčiui, kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais) ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.

Naujausios Eurobarometro apklausos duomenys rodo, kad 7 iš 10 Lietuvos gyventojų pritartų 1 ir 2 centų monetų atsisakymui euro zonoje bei privalomam galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui.

Lietuvoje pritariančiųjų apvalinimui skaičius per metus padidėjo 3 proc. punktais ir sudaro 69 proc. Estijoje apvalinama jau nuo sausio 1 d., tam pritaria 73 proc., Latvijoje – 56 proc. gyventojų, o euro zonos vidurkis – 61 proc.

Apvalinimo taisyklę jau taiko septynios euro zonos valstybės: Suomija, Nyderlandai, Slovakija, Italija, Airija, Belgija, Estija.