Praūžė nuotaikinga Visagino gimtadienio šventė (fotogalerija)

Rugpjūčio  3-8 d. Visagino 46-ojo gimtadienio proga pristatyta moderni šventinė programa. Įvairiažanrė renginių pasiūla pateisino jauno miesto, puoselėjančio savo daugiatautį paveldą, bet atviro šiuolaikinei kultūrai, statusą, o kartu ženklino naują brandos etapą – reikšmingus kokybės ir profesionalumo pokyčius bei tarptautinę plėtrą. Šventė akcentavo geriausia, ką turi Visaginas – talentingus gyventojus, unikalias erdves ir stiprų bendrystės jausmą.

Šiųmetė renginio koncepcija – kelionė nuo Kosmoso iki Jaunystės. Viena vertus, tai simbolizuoja ambicingus ar net „kosminius“ užmojus, kita vertus – tai atspindi šokiu, muzika, teatru, parodomis, sportu ir prasmingais susitikimais užtvindytas Visagino miesto gatves – nuo pirmojo iki trečiojo mikrorajonų.

Įprastinę šventinės programos kryptį pakeitė naujas kultūrinis įvykis – Visagino erdvių festivalis, transformavęs miestą į performatyvią profesionaliosios kultūros erdvę. Kaip viešojoje erdvėje vyksta netikėti susitikimai ir pažintys, taip ir Visagino erdvių festivalyje praeiviai ar daugiabučių namų gyventojai išgyveno malonius, planuotus ir netikėtus, susidūrimus su keliaujančia opera, vertikaliuoju šokiu, meninėmis instaliacijomis, performansais, džiazu, kinu, gatvės menu ir kitais kultūros reiškiniais.

Viena įsimintiniausių Visagino erdvių festivalio akimirkų – jaudinantys vertikaliojo šokio pionierių iš Prancūzijos trupės „Retouramont“ pasirodymai. Kvapą gniaužė muzika, judesio dinamika, šokėjų plastika, harmoninga visuma ir darnus santykis su aplinka. Akrobatikos sporto miestui vertikalusis šokis pasirodė itin artimas, todėl priimtas su nuoširdžiu susižavėjimu.

Tranzitines miesto zonas įveiklino ir įkūnijo net du performansai. Latvijos kultūros akademijos šokio trupė, vadovaujama choreografės Olgos Žitluchinos, virtuoziškai žaisdama su urbanistiniais miesto elementais (pastatų ir požeminio praėjimo kolonomis, atramomis, fontano detalėmis, laiptais ir kt.), ragino pajusti Visaginą visu savo fiziniu ir dvasiniu kūnu dinamiškoje instaliacijoje „Touch Visaginas“. O. Žitluchina skleidė ir kitus kūrybiško judesio impulsus – virtualioje erdvėje ar spontaniškai organizuotuose rytiniuose šokio užsiėmimuose miesto paplūdimyje. Tuo tarpu visaginietė šokėja Ieva Bražėnaitė gimtojo miesto publikai keturiose vietose pristatė savirefleksiją disciplinos tema – iš studijų Portugalijoje atsivežtą parodą-performansą „(Ne)disciplinuotas kūnas“, tiriantį kūno transformacijas įvairių kontekstų, išvaizdos, judėjimo ir elgesio normų atžvilgiu.

Dar artimesnį santykį su šiuolaikinio šokio žanru, bet uždaroje erdvėje, kūrė šokio trupė „Nuepiko“, pristačiusi vienu 2020  m. „Auksinių scenos kryžių” įvertintą spektaklį „Perdegimas“. Iš pirmo žvilgsnio vizualiai provokuojantis spektaklis palietė publikos širdis nebyliu pasakojimu apie kiekvieno patirtą išsekimo jausmą, o jam pasibaigus atlikėjus užliejo plojimų banga.

Visaginiečiai nė nesvajojo, kad paprasto daugiabučio kiemas gali virsti operos teatro parteriu, bet šis drąsus eksperimentas gyvenamojo namo Parko g. 2/12 kieme su kaupu pasiteisino. Ne tik susirinkusi publika, bet ir daugiabučio gyventojai iš savo balkonų su žiūronais įdėmiai sekė ryškioje vilkiko priekaboje vykusį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kamerinės operos „Tarnaitė ponia“ siužetą. Muzikos gurmanus nudžiugino ir Dainiaus Pulausko džiazo grupės koncertas „Visagino vasaros siuita“ ežero pakrantėje. Pusantros valandos ausis lepino grynas džiazo skambesys, į naują lygį kilstelėjęs tradicinį miesto šventės išvakarių koncertą.

Gausiame veiklų sūkuryje ir jų sukurtame šurmulyje išsiskyrė visaginietės Lietuvos rusų dramos teatro aktorės Aleksandros Metalnikovos monospektaklio „Vienišas žmogaus balsas“ premjera Visagine. Į gimtąjį miestą grįžtanti tik pailsėti, A. Metalnikova pagaliau sugrįžo ir kaip profesionali aktorė.

Ilgiausiai išliksiantis prisiminimas apie akimirksniu pralėkusią šventę – tai iš Visagino kilusios iliustratorės Marijos Tiurinos neofreska „Gamtos garsai“ ant Visagino kultūros centro pastato (Vilties g. 5), primenanti apie įkvepiančią kūrybai aplinką, kurioje augo M. Tiurina, A. Metalnikova, I. Bražėnaitė ir daugelis kitų iš šio miesto kilusių kūrėjų.

Vis tik, be kiekviename žingsnyje lydėjusių stulbinančių atradimų, Visagino miesto šventė visų pirma buvo bendruomenę buriantis ir vienijantis įvykis. Keturiose pokalbių svetainėse gyventojai susitiko su fotografijos, sienų tapybos, šiuolaikinio šokio ir teatro sričių atstovais pasišnekučiuoti apie kultūrą. Paroda-mugė „Pagaminta Visagine“ kvietė pažinti Visagine gyvenančius rankų darbo produkcijos kūrėjus. Didžiojoje scenoje Visagino bendruomenė siuntė muzikinius sveikinimus penkiolikai miesto gatvių. Senjorai rinkosi žygiui aplink miestą ir surengė širdingą koncertą „Iš širdies į širdį“. Galiausiai vaikai išdykavo specialiai jiems skirtoje, cirko tematikos įkvėptoje programoje su klounais, magais ir žonglieriais.

Visos šventinės savaitės metu harmoningai persipynė bendruomeniniai renginiai ir aukštos kokybės bei inovatyvi profesionalioji kultūra. Visagino publika įrodė esanti smalsi ir atvira naujovėms, kas motyvuoja tęsti atsinaujinimą, vedantį kultūrinės traukos centro statuso link. Renginius laike įrėmino visą mėnesį veikianti Aleksandro Vasiljevo fondo istorinių kostiumų paroda „1960-ieji. Nuo žemės iki kosmoso“.

Šiemetinė šventė žada ne vieną tęsinį. Joje lankęsi užsienio ir mūsų šalies artistai numato grįžti su rezidencijomis, edukacinėmis veiklomis ar savo naujais kūrybiniais darbais jau netolimoje ateityje. O visą naujovišką renginio nuotaiką ekrane įkūnys prieš pora metų Lietuvos nacionalinės televizijos ir Lietuvos šokio informacijos centro inicijuotą seriją „Šokis ir miestas“ tęsiantis videošokio darbas, kurį artimiausiais mėnesiais šios organizacijos kartu su miesto kultūros centru planuoja kurti Visagino erdvėse.