Prastėjant padėčiai ties fronto linija Ukrainoje, E. Macronas kalbasi su V. Putinu

Sekmadienį dedamos paskutinės diplomatinės pastangos išvengti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir pražūtingo karo Europoje.

Stebėtojams ir Ukrainos karo vadams pranešant apie intensyvų apšaudymą Rytų Ukrainoje, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbasi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Jųdviejų pokalbis prasidėjo 11 val. Paryžiaus (12 val. Lietuvos) laiku. 

E. Macronas susitiko su V. Putinu vasario 7 dieną ir nuo to laiko kartu su kitais Vakarų lyderiais, tarp jų – Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), ragino Rusijos prezidentą atsitraukti nuo karo slenksčio.

Pasak Prancūzijos prezidentūros, sekmadienio pokalbis – „paskutinė įmanoma ir būtina pastanga išvengti didelio konflikto Ukrainoje“.

Netoli Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų, kontroliuojančių dalį Donecko ir Luhansko sričių, konflikto fronto linijos praėjusią naktį girdėjosi toliau bombarduojant.

Okupuotas anklavas

„Visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja plataus masto puolimą Ukrainoje“, – įspėjo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, antrindamas JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), kuris mano, kad invazija įvyks artimiausiu metu.

Maskvos remiami separatistai apkaltino Ukrainą planuojant užpulti jų anklavą, nepaisant pasienyje sutelktų didžiulių Rusijos karinių pajėgų.

Kijevas ir Vakarų valstybės vadina tokią mintį juokinga ir kaltina Maskvą bandant išprovokuoti Ukrainą bei inscenizuoti incidentus, kurie taptų pretekstu Rusijos intervencijai.

„Rusijos kariškiai ir specialiosios tarnybos planuoja vykdyti teroro aktus laikinai okupuotuose Donecke ir Luhanske, žudyti civilius gyventojus“, – pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Mūsų priešas nori tuo pasinaudoti kaip pretekstu apkaltinti Ukrainą ir, prisidengdamas „taikdarių“ vardu, įvesti reguliariųjų Rusijos ginkluotųjų pajėgų karius“, – sakė jis.

Separatistų lyderiai panašiai apkaltino Ukrainos pajėgas, paskelbė visuotinę mobilizaciją ir surengė civilių gyventojų evakuaciją į kaimyninės Rusijos teritoriją.

Luhansko separatistai sekmadienį pareiškė atrėmę Ukrainos pajėgų puolimą, per kurį žuvo du civiliai, tačiau Ukrainos vidaus reikalų ministerija iš karto paneigė šią informaciją ir pavadino ją „visišku prasimanymu“.

Rusijos tyrėjai pranešė pradėję tyrimą dėl tariamo incidento.

Pasak Vakarų lyderių, Rusija aplink Ukrainą yra sutelkusi daugiau kaip 150 000 karių, raketų baterijų ir karo laivų, pasirengusių smogti.

Apie 30 tūkst. iš jų dislokuoti Baltarusijoje, anot Maskvos, bendroms pratyboms su V. Putino sąjungininko autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos pajėgomis. Šie rusų kariai taip pat yra netoli sienos su Ukraina ir kelio į sostinę Kijevą.

Visų dėmesys nukreiptas į šias pajėgas, nes sekmadienį bendros pratybos turėjo baigtis. Vis dėlto sekmadienį Baltarusija pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis bus tęsiamos, motyvuodama didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje.

„Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktaro Chrenino pranešime.

Jame nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė išaugęs karinis aktyvumas prie jų bendrų sienų ir „eskalacija“ Rytų Ukrainoje.

Eliziejaus rūmai pranešė, kad šeštadienį kalbėdamasis su E. Macronu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nereaguos į Rusijos provokacijas.

Tačiau savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje Ukrainos vadovas pasmerkė „nuolaidžiavimo politiką“ Maskvos atžvilgiu.

„Aštuonerius metus Ukraina sulaiko vieną didžiausių kariuomenių pasaulyje“, – sakė jis.

V. Zelenskis paragino nustatyti „aiškius, įgyvendinamus“ Ukrainos stojimo į JAV vadovaujamą NATO karinį aljansą terminus. Maskva ne kartą sakė, kad su tuo niekada nesutiks.

Vakarų pareigūnai Miunchene įspėjo apie didžiules sankcijas, jei Rusija užpuls Ukrainą, o JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) sakė, kad tai tik paskatintų NATO sustiprinti savo „rytinį flangą“.

Branduolinės pratybos

Šeštadienį V. Putinas ir A. Lukašenka Kremliaus situacijų valdymo kambaryje stebėjo naujausių Rusijos hipergarsinių, sparnuotųjų ir branduolinius užtaisus galinčių nešti raketų paleidimą.

V. Putinas taip pat sugriežtino savo toną ir pakartojo reikalavimą raštu garantuoti, kad NATO atitrauks Rytų Europoje dislokuotas pajėgas iki prieš kelis dešimtmečius buvusių pozicijų. 

„Didysis klausimas išlieka: ar Kremlius nori dialogo?“ – Miuncheno saugumo konferencijoje klausė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Negalime amžinai tiesti alyvmedžio šakelės, kol Rusija atlieka raketų bandymus ir toliau telkia karius“, – pridūrė jis.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pranešė, kad ties nestabilia Ukrainos armijos ir Rusijos remiamų separatistų fronto linija „dramatiškai padaugėjo“ paliaubų pažeidimų. 

Pastarosiomis dienomis pranešta apie šimtus artilerijos ir minosvaidžių atakų.

ESBO stebėtojai pranešė apie penktadienį užfiksuotus daugiau nei 1 500 paliaubų pažeidimų Rytų Ukrainoje, o ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo, kaip vyksta intensyvus apšaudymas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, grupė parlamentarų ir užsienio žurnalistai Donbase šeštadienį buvo priversti slėptis nuo minosvaidžių ugnies, kai atvyko prie fronto linijos.

Aštuonerius metus trunkantis konfliktas Rytų Ukrainoje jau pareikalavo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.

BNS