Praskleidė elitinio „Aro“ paslapčių šydą: nuo rinktinės iškilimo iki to, kas jos nariais pasiruošę tapti šiandien

Elitinę Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“ visuomet supo daugybė mitų ir paslapčių. Tačiau jau nuo rugpjūčio 11-osios vakaro paslapties šydas bus praskleistas – TV3 žiniasklaidos grupė savo žiūrovus pakvies intriguojančiam ir atviram dokumentiniam serialui „Vienas aras“.

Kokie istoriniai ir politiniai įvykiai anuomet formavo mūsų valstybę, teisėsaugą ir gaujų atsiradimą? Kaip iškilo „Vilniaus brigada“? Ką slepia žurnalisto Vito Lingio nužudymas? Koks iš tiesų buvo Boriso Dekanidzės likimas? Dokumentinis serialas pakvies atsakymų ieškoti į visus šiuos klausimus.

Apie tai atvirai kalbės ir Viktoras Grabauskas, „Aro“ vadas. Kaip vyksta atranka į „Arą“? Kas motyvuoja jaunus žmones tapti šios rinktinės dalimi? Kokios operacijos jam pačiam įsiminė labiausiai?

„Noriu gyvenime pasiekti kažko daugiau – nenoriu būti tiesiog pilka dėmė. Noriu sugebėti priimti sprendimus, esant kritinėje situacijoje, gebėti apginti save, savo šeimą, ir, esant reikalui, apginti valstybę“, – sakys vienas iš „Aro“ kandidatų, o žiūrovai turės progą pamatyti ir tai, kaip atrodo šios atrankos.

Dar kita kandidatė dokumentiniame seriale pripažins, kad prisijungti prie „Aro“ ją paskatino įvykiai jos pačios asmeniniame gyvenime. Tokie, kuriuos matome per žinias, ir kurių išspręsti negalėjo net ir policija. Negana to, visa tai įvyko dar tuomet, kai ji pati buvo labai jauna.

Tiesa, kaip pasakos V. Grabauskas, norint tapti šios rinktinės dalimi, fizinė parengtis – dar ne viskas.

„Atsižvelgiame ir į kandidato mąstymą, psichologinį pasirengimą. Tai leisdavo atsirinkti, ar žmogus tam tikrose situacijose galės priimti reikiamus sprendimus, ar jis yra psichologiškai atsparus. Bet, jei žmogus turi problemą – stresinėje situacijoje sustingsta ir negali priimti sprendimų – arba duotą užduotį vykdo tik taip, kaip jam pasakyta, nors sąlygos pasikeitė, vadinasi, kad kovinėse situacijose jis nėra tinkamas“, – sakys jis.

Tačiau kaip ir kodėl iš tiesų kadaise buvo suformuota elitinė „Aras“ rinktinė, šiandien skaičiuojanti daugiau nei 30 metų?

9-ojo dešimtmečio pradžioje, nors ir buvo neigiamos nusikalstamos organizuotos grupuotės, jos Lietuvoje visgi klestėjo: nuo turto prievartavimo ir reketavimo iki pirmųjų sulaikymų Kaune, kurie galiausiai išplito po visą šalį.

„Kriminalinei policijai buvo padaryta didelė žala. Gal negražu taip išsireikšti, bet organizuotas nusikalstamas pasaulis šiuos dalykus matydamas plojo, o valstybės žmonės plūdo kraujais“, – sakys buvęs Lietuvos kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras Alvydas Sadeckas.

Jam pritars ir buvęs ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius. Anot jo, didžiulius nesutarimus lėmė ir takoskyra tarp to, kaip patys žmonės regėjo Lietuvą.

„Vieni, kuriuos vadinu „landsbergistais“, matėme ją su pilna nepriklausomybe, o kiti – kaip su daline nepriklausomybe. Ta priešprieša sėkmingai pasinaudojo nusikalstamas pasaulis. Dažnai netgi galvodavome, kas turi didesnę valdžią – ar mūsų policijos pajėgos, ar nusikalstamas pasaulis. Nes nusikalstamas pasaulis turėjo gerą prieigą prie aukštų politikų, politinių institucijų ir kėlė didžiulę grėsmę valstybės saugumui, išlikimui“, – sakys buvęs ministras pirmininkas.

Dokumentinis serialas „Vienas aras“ – nuo rugpjūčio 11 d., pirmadieniais-ketvirtadieniais, 20.30 val. Per TV3!