Prasidėjus politinei kampanijai, finansus artėjantiems rinkimams suplanavo tik socialdemokratai: kiti vis dar skaičiuoja

Vieninteliai savo finansus suskaičiavę socialdemokratai kampanijai skirs panašią sumą kaip ir prieš ketverius metus. Visgi, kaip lėšos pasiskirstys per skirtingas savivaldybes, LSDP atstovas nedetalizavo.

„Taryba yra nusprendusi savivaldos rinkimams skirti apie 0,5 milijono eurų. Kandidatus į merus turėsime visose 60 savivaldybių, taigi, galima sakyti, vyks 60 rinkimų kampanijų. Esame pasitvirtinę formulę, pagal kurią šios lėšos yra skirstomos skyriams ir kandidatų į merus kampanijoms. Vertinama, kaip skyriui sekėsi praėjusiuose savivaldos rinkimuose, kokios skyriaus pajėgos, kokie kandidatai ir šansai, kokia politinė situacija regione – tokie dalykai lemia, koks bus vienos ar kitos savivaldos kampanijos finansavimo dydis“, – Eltą informavo LSDP komunikacijos vadovas Justinas Argustas.

Vieni pirmųjų apie kandidatūras paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – daugelio merų kandidatūros patvirtintos dar pavasarį. Tačiau dėl finansų partija vis dar tariasi.

„Dar nebuvo Tarybos sprendimo dėl to, kaip lėšos (bus skirstomos – ELTA) ir kiek jų bus kokiam miestui skiriama. Mes dar nesame to nusprendę, nėra galutinai užfiksuota. Sunku pasakyti“, – Eltai sakė „valstiečių“ kandidatas į Kauno merus Aurelijus Veryga.

Kokia galėtų būti preliminari suma, skiriama rinkiminei kampanijai, parlamentaras teigė negalįs atsakyti.

„Nenoriu suklaidinti, preliminari suma irgi neaiški“, – patikino jis.

Pasak A. Verygos, LVŽS Taryba planuoja posėdžiauti šį mėnesį – susitikimo darbotvarkė kol kas nėra aiški, tačiau politikas neatmeta galimybės, jog posėdžio metu bus susitarta dėl kampanijos finansavimo klausimų.

Kiek lėšų skirs rinkiminei kampanijai dar nenusprendė ir praėjusį šeštadienį kandidatus patvirtinę Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) štabo atstovai.

„Mes dar nesame apsiskaičiavę galutinių sumų, kiek ir kuriam kandidatui tos sumos teks. Matyt, tą sprendimą mes priimsim lapkričio pradžioje“, – Eltai nurodė TS-LKD centrinio rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas.

Anot politiko, partijos vadovybė atidžiai vertina, kiek lėšų ir kokiai rinkiminei sklaidai gali reikėti. Žinant, kad į merus kandidatuoja ir keletas parlamento narių, A. Vyšniausko teigimu, TS-LKD žada pasilikti tam tikrą finansinį rezervą naujiems Seimo rinkimams.

„Dabar dėliojamės visą planą iki Seimo rinkimų, matysime, kiek (finansų – ELTA) reikia, matysime, ką kelia kitos partijos. Tada reikia rezervuotis kažkiek lėšų, jeigu būtų naujų Seimo narių rinkimai. Turime matyti pakankamai platų vaizdą“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Darbo partija dar nepatvirtino visų savo kandidatų į merus – pasak partijos pirmininko Andriaus Mazuronio, „darbiečiai“ sprendimus žadama priimti dar šį mėnesį. Kartu žadama apsispręsti ir dėl lėšų politinei kampanijai.

„(Skirsime – ELTA) tiek, kiek maksimaliai reikės geriems rezultatams, bet minimaliai tiek, kad užtektų artėjantiems Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams“, – nedaugžodžiavo „darbiečių“ lyderis.

2019 m. rinkimams daugiausiai skyrė TS-LKD

Praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų metu, TS-LKD skyrė dosniausią biudžetą rinkiminei kampanijai – Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, partija skyrė 826 958,2 eurus, kandidatai įnešė 142 179,4 eurus, rėmėjai suaukojo 59 659,66 eurus. Viso kampanijai skirta daugiau kaip 1 mln. Eurų.

LSDP kampanijai atseikėjo 518 913,1 eurus, socialdemokratų kandidatai prisidėjo 146 076,9 eurais, partijos rėmėjai suaukojo 57 486,06 eurus. Viso – daugiau kaip 722 tūkst. eurų.

Tuo metu LVŽS rinkiminės kampanijos biudžete – 430 380 eurų partijos lėšų, 110 347,6 eurus skyrė kandidatai, 31 013,62 eurai surinkti rėmėjų. Viso kampanijai atseikėta kiek daugiau kaip 571 tūkst. eurų.

Liberalai rinkimams skyrė 363 293,5 eurus, kandidatai – 88 650,69 eurus, suaukota 14 823,77 eurus. Iš viso LRLS kampanijai atseikėjo daugiau kaip 466 tūkst. eurų.

VRK skaičiavimu, visa politinė kampanija kainavo 4,761 mln. eurų, iš kurių beveik 2,927 mln. eurų – politinių partijų lėšos, 1,308 mln. eurų atseikėjo patys kandidatai, maždaug 525 tūkst. suaukoti fizinių asmenų.

ELTA primena, kad Lietuvoje rinkimų kampanijos šaltiniai gali būti politinės partijos lėšos, fizinių asmenų aukos, paskolos iš bankų, palūkanos už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas. Kandidatai gali naudoti ir asmenines lėšas.

VRK pradėjo politinės kampanijos dalyvių registravimą 2022 m. spalio 7 d. – paraiškas pateikė jau 6 partijos – TS-LKD, LSDP, LVŽS, LRLS, Laisvės partija ir Lietuvos žaliųjų partija. Registracija tęsis iki gruodžio 12 d.