Prasideda pandemijos ir susirūpinimo žmogaus teisėmis temdoma Pekino olimpiada

Kinijos sostinėje penktadienį atidarymo ceremonija „Paukščio lizdu“ vadinamame stadione oficialiai prasidės žiemos olimpiada, temdoma pandemijos ir susirūpinimo teisių padėtimi.

Įsimenamo dizaino arena buvo 2008 metų olimpiados, laikomos tarsi Kinijos oficialiu pristatymu pasauliui, centras ir vėl atliks šį vaidmenį Pekinui tampant pirmuoju miestu, surengusiu ir vasaros, ir žiemos olimpiadą.

Atidarymo ceremonija prasidės penktadienį 20 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku. Joje dalyvaus ir oficialią žaidynių pradžią paskelbs prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), kurio valdoma Kinija tapo daug karingesnė žaidėja pasaulio scenoje nei buvo prieš 14 metų.

Prie Xi Jinpingo prisidės ir kitų šalių lyderiai, tarp jų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Australija yra tarp šalių, paskelbusių diplomatinį boikotą žaidynėms dėl žmogaus teisių būklės Kinijoje, ypač dėl musulmonų uigūrų padėties Sindziange.

Kitos šalys, neatsiuntusios pareigūnų į olimpiadą, tai aiškino koronaviruso pandemija.

Jų sportininkai vis tiek varžysis olimpiadoje, truksiančioje iki vasario 20 dienos ir vyksiančioje griežtai saugomame „burbule“, kad komandos, žiniasklaidos atstovai ir olimpiados dalyviams padedantys kinų darbuotojai neturėtų kontaktų su vietos visuomene.

Atidarymo ceremonijoje bus žiūrovų, tačiau neaišku, kiek. Dėl pandemijos į jokius olimpiados renginius bilietai plačiajai visuomenei nepardavinėjami.

Tarp ceremonijoje dalyvausiančių pasaulinių institucijų lyderių bus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

Šou sumanė garsus kinų režisierius Zhang Yimou (Džang Imu), režisavęs ir 2008 metų olimpiados atidarymo bei uždarymo ceremonijas.

Zhang Yimou žadėjo „visiškai novatorišką“ ceremoniją, bet pripažino, kad pandemija ir šalti orai riboja galimybes palyginti su vasaros žaidynėmis, kai įspūdingoje atidarymo ceremonijoje dalyvavo 15 tūkst. atlikėjų, įskaitant operos dainininkus, akrobatus ir būgnininkus.

Šį kartą bus apie 3 tūkst. atlikėjų, o tarp atspindėtų temų bus „aplinkos apsauga ir maža tarša anglies dvideginiu“, anksčiau valstybinei žiniasklaidai sakė Zhang Yimou.

Tačiau Kinijos pareiškimus, kad tai bus „žalios žaidynės“, kai kurie ekspertai ginčija, nes olimpiada vyksta vienoje sausiausių šalies vietų, beveik vien tik ant dirbtinio sniego.

„Nėra labai tinkama“

Susirūpinimą kelia ir kiti dalykai. Kai kurios Vakarų šalys įspėja dėl sportininkų sekimo, taip pat dėl to, kas jiems nutiktų, jei jie išsakytų antikiniškų komentarų ar kaip nors kitaip išreikštų protestą prieš Kinijos valdžią.

Britų akrobatinio slidinėjimo atstovas Gusas Kenworthy (Gasas Kenvortis) sakė, kad netylės, ir pareiškė, kad Kinija „nėra labai tinkama“ būti olimpiados šeimininke.

„Mano nuomone, jokiai šaliai neturėtų būti leista rengti žaidynių, jei ji užima pasibaisėtiną poziciją dėl žmogaus teisių“, – transliuotojui BBC sakė jis.

Ketvirtadienį, olimpiados išvakarėse, prie Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) būstinės Lozanoje, Šveicarijoje, protestavo apie 500 tibetiečių.

Jie laikė plakatus su užrašais „Boikotuokite Pekino žiemos olimpiadą“, „Nutraukite žmogaus teisių pažeidimus Tibete“, „Gėdos žaidynės“.

Nedidelės demonstracijos taip pat vyko Los Andžele ir San Fransiske.

Bėgant šimtmečiams, Tibetas tai būdavo nepriklausomas, tai kontroliuojamas Kinijos. Ši sako, kad 1951-aisiais „taikiai išvadavo“ Tibeto plokščiakalnį ir atnešė į neišsivysčiusį regioną švietimą, sukūrė infrastruktūrą.

Tačiau daugelis išeivijoje gyvenančių tibetiečių kaltina Kinijos valdančiąją Komunistų partiją religinėmis represijomis, kankinimais ir jų kultūros naikinimu.

Stebėti iš toli

Didelį susirūpinimą per šias žaidynes kelia COVID-19. Beveik 3 tūkst. sportininkų ir dešimtys tūkstančių jiems padedančių darbuotojų, savanorių bei žiniasklaidos darbuotojų neturės kontaktų su Pekino gyventojais.

Kinija, kur 2019 metų pabaigoje atsirado pandemiją sukėlęs koronavirusas, laikosi „nulinės COVID-19 tolerancijos“ strategijos ir ją taip pat taiko olimpiadai, kad iki minimumo sumažintų infekcijos išplitimo riziką jos metu.

Visi žaidynių „burbule“ esantys asmenys kasdien testuojami, privalo visuomet būti su kauke. Iš „burbulo“ jie negalės išeiti iki pat žaidynių pabaigos.

Pačiame „burbule“ jau buvo išaiškinta per 300 COVID-19 atvejų. Kai kurie jų – nors neaišku, kiek – yra susiję su sportininkais.

Vokietija ketvirtadienį paskelbė, kad šešiems jos komandos nariams atvykus į Pekiną testais buvo nustatyta COVID-19. Pranešime nenurodoma, ar užsikrėtę komandos nariai yra sportininkai, ar darbuotojai.

Ne taip kaip 2008-aisiais, kai vyko didžiulė šventė, šį kartą vietos gyventojams olimpiados atidarymu teks džiaugtis per televiziją.

43 metų nekilnojamojo turto vystytojas Zhang Tao (Džang Tao) išreiškė viltį, kad žaidynės, be sporto, turės ir papildomą prasmę.

„Tikrai tikiuosi, kad ši olimpiada gali išsklaidyti COVIDo niūrumą“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

BNS