Draudikai perspėja: mirtinų nelaimių vandenyje – daugiausiai per 4 metus

Šiemet anksti atkeliavę vasariški orai ir kepinanti saulė skatina ieškoti pavėsio bei gaivos. Draudimo bendrovės BTA ekspertai atkreipia dėmesį, kad maudynės, kitos vandens pramogos ir neatsargi žvejyba sausio-gegužės mėnesiais jau nusinešė 57-ių žmonių gyvybes – daugiausia per pastaruosius ketverius metus.

Tai, kad vandens pramogos yra vieni mėgstamiausių laisvalaikio užsiėmimų, patvirtina ir šiemet vasarį BTA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo 1006 respondentai. Jos duomenimis, 43 proc. gyventojų mažiausiai kartą per metus maudosi vandens telkinyje, 30 proc. plaukioja valtimi, 16 proc. – vandens dviračiu, 12 proc. – baidare.

„Karšti vasariški orai į Lietuvą šiemet atėjo anksti, ir tai turėjo didelės įtakos žmonių pasirinkimui, kur ir kaip leisti laisvalaikį. Vandens pramogos – vienas populiariausių ir labiausiai prieinamų poilsio būdų. Išsimaudyti ežere, tvenkinyje ar upėje nieko nekainuoja, išsinuomoti valtį, irklentę ar vandens dviratį nėra brangu, o plaukiojimas jais nereikalauja jokių specialių įgūdžių – nenuostabu, kad tai yra įprastos masinės pramogos, kurių rizika dažnai nuvertinama panašiai kaip ir kitų kasdienių dalykų“, – sako BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

Ekspertas pastebi, kad saugumą vandenyje padidintų paprasčiausios saugaus elgesio taisyklės: nesirinkti užžėlusių, sulaukėjusių pakrančių, nepulti į vandenį neišsiaiškinus, koks krantas, neplaukti per toli, tinkamai įvertinti jėgas, ar jų užteks grįžti į krantą.

„Vasarą būtina vartoti pakankamai skysčių, dėvėti galvos apdangalus ir saugotis terminio šoko: įkaitus nešokti į šaltą vandenį. Tokiu atveju raumenys susitraukia, gali atsirasti mėšlungis, sustreikuoti širdis, sutrikti kvėpavimas. Mažiausia klaida gali reikšti traumą ar net atimti gyvybę“, – teigia A. Žilėnas.

Gelbėtojai jau ne vienerius metus kartoja ir pagrindines saugumo taisykles plaukiant valtimi, vandens dviračiu: nerekomenduojama vaikščioti, suptis, baksnoti ar kutenti bendrakeleivių. Tokios priemonės leidžia nuplaukti toli į ežerą, kur gylis gerokai didesnis nei pakrantėje, todėl saugumo taisyklių ignoravimas, valčiai ar vandens dviračiui pakrypus ar apvirtus, gali turėti labai skaudžių padarinių.

Pasak specialistų, atsipalaidavę poilsiautojai linkę užmiršti saugumą.

„Išvykos prie vandens telkinių dažniausiai neatsiejamos ir nuo piknikų, kartais vartojamas alkoholis. Jo nereikia išgerti daug, kad žmogus smarkiai apsvaigtų ir nebegalėtų deramai įvertinti savo elgesio rizikos, o nuo čia iki nelaimės – vienas žingsnis. Šiemet per penkis mėnesius Lietuvos vandens telkiniuose nuskendo jau 57 žmonės, o išgelbėta dvigubai mažiau – 29 žmonės. Situacija kelia didelį nerimą“, – tvirtina ekspertas.

Karštų orų nulemtą plūstelėjimą prie vandens telkinių atspindi ir draudikų fiksuojama nelaimingų atsitikimų statistika. Plaukiodami vandens telkiniuose žmonės šiemet jau patyrė pjautinių traumų, kaulų lūžių, patempimų. Vienam BTA klientui trūko ausies būgnelis, kai jis vandenyje netyčia susidūrė su ten irgi plaukiojusiu sūnumi.

Draudikai atkreipia dėmesį, kad 95 proc. traumų prie vandens patiria vyrai.

„Būtų netikslu ir neteisinga sakyti, kad būtent vyrai kažkaip ypatingai nesisaugo ar rizikuoja. Tai, kad traumos tarp vyrų tokios dažnos, siečiau su tuo, kad jie aktyviau leidžia laisvalaikį, be to, valtį ar pakrantę išnaudoja ir kaip galimybę pažvejoti. Kaip rodo mūsų patirtis, žvejyba pasižymi savomis rizikomis: susitraumuojama valtyje, traukiant žuvį susipjaustomos rankos. Teko administruoti tokį atvejį, kai žvejys paslydęs krito ant dėžės ir susilaužė šonkaulį“, – sako A. Žilėnas.