Prancūzijos rinkimai: ar prorusiškoji Le Pen šį sekmadienį nukarunuos liberalųjį Macroną?

Jau šį sekmadienį prancūzai balsuos pirmajame prezidento rinkimų ture. Apklausos rodo, jog palankumu Kremliui garsėjanti Marine Le Pen jau beveik pavijo antros kadencijos siekiantį Emmananuelį Macroną. Ar pavyks jaunajam Prancūzijos vadovui išlaikyti valstybės vairą?

Arši rinkiminė kampanija 

Šiųmečiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose netrūksta įvairialypių asmenybių. Su centristinių pažiūrų Macronu varžosi radikalusis Ericas Zemmouras. Tarp jo siūlymų – draudimas statyti islamiškus minaretus bei duoti vaikams vardą „Mohammedas“. Nemažai palaikymo sulaukia ir už išstojimą iš NATO pasisakantis kraštutinės kairės atstovas Jean-Luc Mélenchon. Vis dėlto rimčiausia dabartinio prezidento priešininkė tapo proputiniškoji Marine Le Pen, kuri jau rungėsi prieš Macroną 2017 m.    

Rinkimų kampanijos metu netrūko skaldančios bei radikalios retorikos. Neišvengta ir smurto. Štai vienas Zemmouro rinkiminių renginių baigėsi kruvinu susidūrimu tarp Zemmouro rėmėjų bei jo priešininkų.

Tai visai nestebina, mat dauguma prancūzų gana pesimistiškai vertina dabartinę šalies padėtį. Nusivylimas stagnuojančia regionų ekonomika, didėjančia atskirtimi bei menkstančia Prancūzijos įtaka tarptautinėje arenoje sudaro puikias sąlygas radikalių pažiūrų kandidatų iškilimui. Nenuostabu ir tai, jog tradicinių Prancūzijos partijų reitingai nukrito į rekordines žemumas. 

Nusivylimą dabartine politine sistema atspindi ir augantis rinkėjų pasyvumas. Įprastai prancūzai rinkimuose dalyvauja itin aktyviai (2017 m. balsavo beveik 80 proc. rinkėjų), tačiau prognozuojama, jog šiemet net trečdalis visų rinkėjų gali likti namuose.

Palaikymas Macronui mažėja

Naujausios rinkimų apklausos rodo, jog pagal populiarumą Le Pen jau beveik susilygino su Macronu. Štai „Atlas Politico“ atlikta apklausa parodė, jog antrajame ture dauguma rinkėjų (50.5 proc.) palaikytų Le Pen, o ne dabartinį šalies vadovą.

Karas Ukrainoje, atrodo, nesuvienijo prancūzų tautos po Macrono vėliava. Atvirkščiai, Rusijos invazija atimė daug laiko ir energijos, todėl Macrono rinkiminė kampanija tapo daug pasyvesnė nei kitų kandidatų. Prezidentas bandė kurti karo lyderio bei taikos derybininko įvaizdį, tačiau neatrodo, jog ši strategija būtų pasiteisinusi.

Pati Le Pen niekada neslėpė savo simpatijų Vladimirui Putinui. Vis dėlto prasidėjęs karas privertė kandidatę sušvelninti savo poziciją. Jos rinkimų štabui net teko sunaikinti daugiau nei 1 mln. rinkiminių lankstinukų, mat vienoje nuotraukoje Le Pen buvo pavaizduota spaudžianti ranką Vladimirui Putinui. Tačiau neatrodo, jog Le Pen prokremliškos pažiūros būtų sumažinusios jos populiarumą. Pastarojo mėnesio krizė kaip tik tapo galimybę Le Pen pristatyti save kaip kovotoją su kainų kilimu, kuriai svarbesni eilinių Prancūzijos šeimų interesai, o ne tolimuose kraštuose vykstantys kariniai konfliktai.

Erico Zemmuro dalyvavimas rinkimuose, atrodo, tik sustiprino Le Pen pozicijas. Zemmouro radikali retorika padėjo normalizuoti pažiūras, kurios iki šiol buvo vertinamos kaip politiškai nekorektiškos ir etiškai netinkamos. Taigi, Zemmouro įžengimas į prezidento rinkimų kampaniją leido Le Pen save pristatyti kaip sąlyginai nuosaikią kandidatę, o tai išaugino jos populiarumą.

Nepaisant šių veiksnių, Macronas vis dėlto išlieka favoritu laimėti šiuos rinkimus. Daugelis prancūzų teigiamai vertina jo įvestas pandemijos valdymo priemones. Macronas gali pasigirti ir tuo, jog jo valdymo laikotarpiu Prancūzijoje augo atlyginimai bei investicijos. Istorija taip pat rodo, jog apklausos dažnai pervertina Le Pen populiarumą: štai praėjusiai metais vykusiuose regioniniuose rinkimuose jos judėjimas patyrė didelių pralaimėjimų, nors daugelis Le Pen prognozavo sėkmę.

Aišku viena - šių rinkimų baigtis turės didelės įtakos Europos, o taip pat ir Lietuvos ateičiai. Prancūzija išlieka viena svarbiausių mūsų šalies saugumo partnerių, o pats Macronas ne kartą viešai išreiškė pasiryžimą ginti Baltijos šalis nuo galimos Rusijos agresijos. Pergalė rinkimuose taip pat galimai įpūstų naujos gyvybės Macrono iškeltai „Europos kariuomenės“ idėjai.

Marine Le Pen, atvirkščiai, stipriai priešinasi tolesnei Europos Sąjungos integracijai, tad jos pergalė greičiausiai įneštų nemažai chaoso ir sustiprintų Euroskeptiškas jėgas. Dešinioji kandidatė jau pareiškė pasiryžimą atkurti draugiškus santykius su Putino Rusija, tad jos pergalė nežadėtų nieko gero Ukrainos ar Lietuvos ateičiai.