Praėjusiais metais 53 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudarė kraujotakos sistemos ligos: kenkia rūkymas ir inovacijų trūkumas

„Širdies ir kraujagyslių ligos yra žudikas numeris vienas Lietuvoje, o taip pat ir pasaulyje. Bet Lietuva išsiskiria iš kitų šalių, ypatingai iš kitų išsivysčiusių šalių“, – Sveikatos reikalų komiteto surengtoje spaudos konferencija „Širdies diena Seime“ teigė J. Sejonienė.

„Prieš keletą metų, kai turėjome didesnius mirtingumus dėl COVID-19, galvojome, kad jau yra ta pati baisiausia situacija. Bet, kaip matote, su COVID-19, su pandemija susitvarkėme mes, susitvarkė visas pasaulis. Deja, su širdies ir kraujagyslių ligomis – su sergamumu, su mirtingumu – niekaip iki šiol nesusitvarkome“, – pažymėjo parlamentarė.

Profesorė S. Glaveckaitė akcentavo didelį mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje. Anot jos, nors 2021-aisiais mirtingumas nuo šių ligų mažėjo, tačiau praėjusiais metais vėl smarkiai išaugo.

„Mirtingumo skaičiai Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų nėra mažėjantys. 2019–2020 Lietuvoje iš visų mirčių 52–55 proc. sudarė kraujotakos sistemos ligos. 2021 metais mes stebėjome 48 proc. siekiantį šį skaičių ir labai apsidžiaugėme“, – sakė S. Glaveckaitė.

„Tačiau mūsų džiaugsmas labai laikinas, kadangi preliminarūs Lietuvos higienos instituto duomenys rodo, kad iš visų mirčių Lietuoje 53 proc. sudarė kraujotakos sistemos ligos. Taigi, skaičius tikrai šokiruojantis“, – pabrėžė profesorė.

Pasak LŠA prezidentės, pastebimas didelis atotrūkis nuo kitų Europos Sąjungos šalių. S. Glaveckaitės teigimu, Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio ir gyvenimo trukmės rodikliu.

„Didelis atotrūkis nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos miršta 4 kartus daugiau žmonių negu Europos Sąjungos vidurkis“, – konferencijoje teigė profesorė.

„Lietuvoje 2020 metais skaičiuojama numatoma gyvenimo trukmė vyrams yra 7 metais trumpesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Sveiki gyvenimo metai Lietuvoje, abiejų lyčių tarpe, yra trumpesni 8 metais negu Europos Sąjungos vidurkis“, – vardino S. Glaveckaitė.

Įvardino priežastis: žalinga gyvensena, slaugytojų trūkumas

Profesorė S. Glaveckaitė išvardino didelio sergamumo ir mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų priežastis, iš kurių viena – žalinga gyvensena. Anot jos, Lietuvos gyventojai daug rūko ir pasižymi aukštu cholesterolio kiekiu kraujyje.

„Priežastys yra įvairios. Viena yra didelis rizikos veiksnių paplitimas, kuris nemažėja Lietuvoje. Vis dar rūkome, turime aukštus cholesterolio kiekius kraujyje, ne visada koreguojame adekvačiai kraujo spaudimą“, – konferencijoje sakė S. Glaveckaitė.

„Antra, yra labai dideli netolygumai tarp regionų. Ir gydytojų skaičiumi, ir slaugytojų skaičiumi, ir prieinamumu sveikatos priežiūros paslaugų“, – pridūrė LŠA prezidentė.

Taip pat svarbiu faktoriumi išlieka slaugytojų trūkumas, pažymėjo S. Glaveckaitė.

„Trečias svarbus faktorius – šiai dienai trūksta slaugytojų. Jeigu ES skaičiuoja, kad vienam gydytojui turi tekti 2 slaugytojos, tai pas mus tas skaičius yra 1,7“, – teigė profesorė.

LŠA prezidentė pažėrė kritikos SAM: šių ligų gydymui – ribotas finansavimas

S. Glaveckaitė negailėjo kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl kraujotakos sistemos ligų gydymo finansavimo. Anot jos, inovacijų diegime Lietuva atsilieka ir nuo kitų Baltijos šalių.

„Nemažiau svarbus klausimas yra finansavimas. Mes matome, kad atsiliekame nuo Europos ir net nuo Baltijos šalių, diegdami inovacijas širdies ir kraujagyslių srityje“, – akcentavo LŠA prezidentė.

„Mes neturime galimybių minimaliai koreguoti tam tikras vožtuvų ligas, struktūrines širdies ligas. Mes neturime kompensacijos inovatyviems vaistams arba ją gauname sunkiai. Neturime net ir lyderiaujančiose ligoninėse diagnostikos metodų, kuriuos turėtume turėti“, – vardino profesorė.

S. Glaveckaitė pridūrė, kad inovacijų diegimui trukdo ministerija, užtikrinusi tik ribotą finansavimą kraujotakos sistemos ligų diagnozavimui ir gydymui.

„Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi Sveikatos priežiūros iniciatyvą, pagal kurią kardiologijai arba širdies ir kraujagyslių ligoms finansavimas yra tikrai ribotas. Mes matome, kad inovacijų mes diegti tikrai negalėsime“, – sakė ji.

Seimo narių sveikatos tyrimas: nežino savo cholesterolio ir nesportuoja

Seimo nariai nežino savo cholesterolio kiekio kraujyje, patiria įtampą ir neskiria laiko fiziniam aktyvumui, rodo Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) anoniminis Seimo narių širdies ir kraujagyslių sistemos būklės tyrimas.

LŠA prezidentė S. Glaveckaitė, kalbėdama apie didžiausias Seimo narių sveikatos spragas, pamini cholesterolį, mat, remiantis apklausa, beveik pusė (44,4 proc.) jų nežino savo cholesterolio verčių kraujyje.

Tyrimo duomenimis, 27,8 proc. Seimo narių cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs saikingai – tarp 5,20 ir 6,21 mmol/l, 22,2 proc. turi normalų cholesterolį, siekiantį iki 5,20 mmol/l, o 5,6 proc. skundžiasi ženkliu jo padidėjimu, daugiau nei 6,24 mmol/l.

Pasak S. Glaveckaitės, nerimą kelia ir tai, kad penktadalis (19,4 proc.) apklausoje dalyvavusių Seimo narių patiria įtampą, jaučiasi išsekę nuolat besikeičiančioje bei iššūkių kupinoje darbinėje aplinkoje ir beveik pusė (47,2 proc.) norėtų sau skirti daugiau laiko, tačiau jo neranda.

36,1 proc. apklaustųjų parlamentarų vidutiniškai tris kartus per savaitę mažiausiai 20 minučių skiria ištvermę ugdančioms sporto šakoms, o 13,9 proc. nurodė nemėgstantys sporto ir fiziškai aktyvus būnantys tik kuomet būtina.

Šių metų apklausoje, palyginti su 2018 m. analogišku Seimo narių sveikatos tyrimu, išlieka tos pačios teigiamos tendencijos: didžioji Seimo narių dalis (94,4 proc.) nerūko – šis rodiklis geresnis nei prieš penkerius metus, kai nerūkantys nurodė 90,2 proc. parlamentarų.

„Alkoholį Seimo nariai tebevartoja saikingai – iki taurės vyno per dieną vartoja kiek daugiau nei pusė jų (52,8 proc.), prieš penkerius metus tokių buvo 52,5 proc. Išlieka panašus procentas parlamentarų (75 proc.), kurių svoris yra normalus arba pora kilogramų didesnis nei turėtų būti. Prieš penkerius metus taip tvirtinančių Seimo narių buvo 75,6 proc. Tuo tarpu 25 proc. šiemet nurodė, kad jų svoris žymiai didesnis už tą, kuris turėtų būti“, – apklausos rezultatus komentuoja S. Glaveckaitė.

Tyrimo duomenimis, 25 proc. respondentų kasdien išgeria po taurę ir daugiau, o 22,2 proc. apskritai nevartoja alkoholio.

Profesorę pradžiugino ir didelis kiekis tyrime dalyvavusių Seimo narių, kurių širdies susitraukimo dažnis bei kraujo spaudimas yra normalūs. Remiantis apklausa, 86,1 proc. respondentų sako, kad jų pulsas yra normalus (60–80 dūžių per minutę ramybės būsenoje), 11,1 proc. – pulsas dažnesnis, 2,8 proc. – pulsas nepastovus.

44,4 proc. parlamentarų kraujospūdis yra normalus (viršutinis nuo 120 iki 139, apatinis 80–89), 22,2 proc. – mažas (viršutinis nuo 90 iki 119, apatinis 60–79), 22,2 proc. – padidintas (viršutinis 140 ir didesnis, apatinis 90 ir didesnis).

„Seimo nariai neblogai žino savo sveikatos rodiklius. Savo kraujospūdžio nežino vos 11,1 proc. apklaustųjų – tiek pat nežino ir savo cukraus kiekio kraujyje. Vadinasi, Seimo nariai rūpinasi sveikata ir reguliariai tikrina kraujo spaudimą, pulsą bei gliukozės koncentraciją kraujyje. Apibendrindama galiu pasakyti, kad Seimo nariai atspindi tą visuomenės dalį, kurios rodikliai yra geresni nei statistinis Lietuvos vidurkis“, – įsitikinusi S. Glaveckaitė.

Tyrimo duomenimis, 80,6 proc. Seimo narių nurodė, kad jų cukraus kiekis yra normalus, o 8,3 proc. atsakė, kad gydytojai jiems nustatė padidintą cukraus kiekį kraujyje.

„Seimo narių apklausoje dalyvavo beveik išimtinai asmenys virš 40 m. Būtent 40–60 m. amžiaus asmenims, nepriklausomai nuo lyties, šiandien Lietuvoje taikoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas –prevencinėmis ir gydymo priemonėmis sumažinti išvengiamą mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Raginčiau visus žmones, ne tik Seimo narius, kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl šios programos“, – sako LŠA prezidentė.

Anoniminė Seimo narių apklausa buvo atlikta gegužės 31 d. – birželio 7 dienomis, apklausoje dalyvavo daugiau nei ketvirtadalis parlamentarų – 36.