Praėjusią savaitę elektros kainos augo 31 proc.

Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

 

„Praėjusi savaitė pasižymėjo nedidele vėjo generacija. Tik penktadienį ir šeštadienį vėjo jėgainės gamino daugiau elektros ir per šias dvi dienas sugeneravo apie 18 GWh – daugiau nei per visas likusias savaitės dienas. Kitas veiksnys, lėmęs kainų augimą, buvo 3 proc. išaugęs elektros suvartojimas. Dėl augančio suvartojimo ir mažos vėjo generacijos trečiadienį stebėjome neįprastai aukštas valandines kainas – kovo 20 d. 9 valandą elektros kaina visose Baltijos šalyse siekė 483 Eur/MWh. Palyginti šeštadienį dienos metu, dėl mažo suvartojimo ir aukštos atsinaujinančių išteklių gamybos elektra kainavo vos 10 Eur/MWh“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

 

Jos teigimu, vieną praėjusios savaitės elektros kainų piką lėmė „NordBalt“ jungties atjungimas.

 

„Ketvirtadienį 5 valandas buvo apribota „NordBalt“ jungtis dėl Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės vykdomų darbų. 12–17 valandomis negalėjome importuoti pigios skandinaviškos elektros energijos, todėl elektros kaina šiek tiek išaugo. Maksimali kaina fiksuota 15–16 valandą, kai elektra kainavo 252 Eur/MWh“, – sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.

 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 3 proc. nuo 234 GWh iki 241 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 104 GWh elektros energijos, tai yra 27 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 143 GWh.

 

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba mažėjo 57 proc. – nuo 80 GWh iki 34 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo dvigubai daugiau, nei prieš savaitę – 21 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 15 proc. – nuo 22 GWh iki 19 GWh. Saulės elektrinių gamyba išliko tokia pati – 16 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės 15 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., o kitos elektrinės – 14 proc.

 

Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 62 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 22 proc. nuo 145 GWh iki 177 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. iš Lenkijos, o likę 11 proc. elektros į šalį pateko per elektros jungtis su Latvija.

 

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 54 proc. nuo 34 GWh iki 16 GWh. 52 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 48 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

 

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 13 proc. Lenkijos kryptimi ir 58 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 96 proc. Lietuvos kryptimi.