Praėjusią savaitę elektros kaina buvo žemiausia per ketverius metus

Praėjusią savaitę dėl didelės atsinaujinančių išteklių generacijos visame regione fiksuotos itin mažos elektros kainos, rašoma „Litgrid“ pranešime.

Skelbiama, kad balandžio 8–14 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 45 proc. nuo 50 Eur / MWh iki 27 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje šiek tiek didesnė – 28 Eur / MWh.

„Vidutinė praėjusios savaitės kaina pirmą kartą per pastaruosius keturis metus buvo žemesnė nei 30 Eur / MWh. Paskutinį kartą žemesnė savaitės kaina fiksuota dar 2020 gegužę, kai elektra kainavo 22 Eur / MWh. Tada žemos kainos fiksuotos dėl mažo suvartojimo dar galiojant karantino apribojimams. O praėjusią savaitę elektros kainos tokios žemos buvo dėl itin gausios atsinaujinančių išteklių generacijos. Lietuvoje vien vėjo ir saulės jėgainės kartu pagamino daugiau nei puse visos Lietuvos suvartotos elektros energijos, o kai kuriomis valandomis formavosi perteklinė gamyba, kai vietinis suvartojimas buvo mažesnis.

Balandžio 11 d. po pietų saulės jėgainės pagerino savo valandinį gamybos rekordą, kuris dabar siekia 730 MW. Tačiau neatsiliko ir vėjo jėgainės, jos taip pat pagerino savo generacijos rekordą sekmadienį 21 valandą – 1090 MW. Sekmadienį taip pat fiksuotos ir neigiamos kainos, 15–17 valandomis jos siekė net -10 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros ekspertas Andrius Maneikis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. nuo 220 GWh iki 218 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 77 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 168 GWh elektros energijos, tai yra 14 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 148 GWh.

Tuo metu daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 22 proc. nuo 75 GWh iki 91 GWh. Saulės elektrinių gamyba taip pat didėjo, ji išaugo 38 proc. – nuo 23 GWh iki 31 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 16 proc. – nuo 18 GWh iki 21 GWh. Šiluminės elektrinės prijungtos prie perdavimo tinklo generavo 23 proc. mažiau, nei prieš savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 17 GWh iki 13 GWh.

Kitos elektrinės pagamino 11 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 54 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės 19 proc., hidroelektrinės – 13 proc., šiluminės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus. 

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 31 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 2 proc. nuo 129 GWh iki 132 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 64 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 20 proc. iš Latvijos, o likę 16 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo beveik dvigubai nuo 31 GWh iki 59 GWh. 6 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 34 proc. į Latviją, o likę 60 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 61 proc. Lenkijos kryptimi ir 25 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 72 proc. Lietuvos kryptimi.