Praeitų metų darbus pristačiusi Alytaus valdžia: metai buvo sudėtingi, bet pasidžiaugti yra kuo

Kadencijos metines minintys praeitų metų balandį prisiekę savivaldybių merai ir tarybos vieni po kitų pristato nuveiktus darbus ir vienus svarbiausių dokumentų – 2019 veiklos ataskaitas. Ketvirtadienį vykusio nuotolinio tarybos posėdžio metu tą padarė ir Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis bei taryba.

Už ataskaitą balsavo 15 tarybos narių, savo pačių atliktais darbais taip ir „nepatikėjo“ bei prieš balsavo 3 tarybos atstovai, 8 – susilaikė.

„Būsiu atviras – metai buvo sudėtingi. Nuo komandos paieškos, vizijos ir tikslų kūrimo iki iššūkių, kurie nuo tavęs nepriklauso. Tačiau tai užgrūdina“, – 2019 metus apibūdino meras N. Cesiulis, labiausiai besidžiaugiantis atgijusiu Jaunimo parku, mieste įsikūrusiais didžiausiais šalies universitetais, sugrįžtančiomis jaunomis šeimomis.

Anot mero pavaduotojos Jurgitos Šukevičienės, praėję metai buvo įsiminti, nestokojo iššūkių ir naujų patirčių. „Baigtas lopšelių-darželių teritorijų aptvėrimas, pradėta švietimo tinklo reforma, vyksta slaugos ir globos paslaugų plėtra“, – džiuginančius rezultatus vardijo vicemerė.

Mero pavaduotojas Šarūnas Klėgeris prisipažino, jog bene geriausi vaizdai šiandien jo akims – statybiniai kranai miesto centre ir pilnėjantis pramonės parkas. „Tikiu, kad Alytus turi didelį potencialą ir neabejoju, kad esame teisingame kelyje į miesto renesansą“, – įsitikinęs vicemeras.

Didelį dėmesį į investicinės aplinkos gerinimą nukreipę Alytaus miesto išrinktieji 2019 metais patvirtino ne tik naują ir gerokai patrauklesnę investavimo pramonės parke tvarką, bet ir 0,5 proc. sumažino nekilnojamojo turto mokestį.

Dvi praeitais metais pasirašytos investicinės sutartys atnešė miestui beveik 1 mln. eurų investicijų ir 38 naujas darbo vietas, šiemet pasirašytos dar dvi tokios, su 1,2 mln. eurų siekiančiomis investicijomis ir įsipareigojimais sukurti 14 naujų darbo vietų.

Pasak mero N. Cesiulio, ir šiemet laukia nemažai sudėtingų darbų, pirmiausia ekonominės situacijos suvaldymas ir biudžeto surinkimas. Dėmesys bus dar labiau telkiamas į verslo skatinimą, bedarbystės suvaldymą ir emigracijos stabdymą. Be to, iki šių metų pabaigos turi būti parengtas miesto plėtros planas iki 2030 metų. Kuriama ir Alytaus laisvosios ekonominės zonos steigimo galimybių studija, kurios pagrindinis tikslas – 600 mln. eurų investicijų ir virš 2,5 tūkst. naujų darbo vietų.

Tarp didesnių praeitų metų darbų ir kaip karšta bulvė ankstesnių valdžių mėtyta miesto švietimo tinklo pertvarka, kuri jau įsibėgėja. Tikimasi, jog po jos įgyvendinimo pavyks patobulinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, racionaliai naudoti biudžeto lėšas ir užtikrinti vietas darželiuose visiems vaikams.

Dėl pastarosios problemos ir finansinės naštos pasidalijimo susiderėta su Alytaus rajono savivaldybe. Už kiekvieno rajone gyvenančio, tačiau miesto darželį lankančio, vaiko ugdymą rajono savivaldybė sumokės 540 eurų per metus, kas leis miestui papildomai į biudžetą surinkti daugiau kaip 75,6 tūkst. eurų.

Kuo dar pasidžiaugė Alytaus miesto valdžia? Padidėjusiu gimstamumu, mažesniu išvykusių ir didesniu atvykusių žmonių skaičiumi, mažėjančiu nusikalstamumu ir smurtu artimoje aplinkoje, gražėjančiu miestu, įspūdingiausia miesto švente, gražiausia kalėdine egle.

Dzūkijos sostinėje 2019 metais būta ir rekordų: abiturientai gavo daugiausiai šimtukų per visą miesto istoriją, o Kraštotyros muziejų aplankė rekordinis skaičius žmonių, beveik 4 tūkst. daugiau skaitytojų sulaukė miesto bibliotekos, o Alytus gali vadintis vienu mažiausiai apgyvendintų miestų Lietuvoje.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“