Pradinių klasių mokytoja A. Audickaitė: „Didžiausias džiaugsmas įstoti ten, kur tau patinka“

Visuomenėje vis dažniau kalbama, kad auga „Google“ karta, kuri neatsiejama nuo modernių technologijų. Ar dar Z kartos vaikams reikia mokytojo? Pradinių klasių pedagogės Aidos Audickaitės teigimu, mokytojo vaidmuo išlieka svarbus moksleiviams. Joks modernus kompiuteris, išmanusis telefonas ar robotas nepakeis žmogaus.

Aida Audickaitė – trejus metus dirba mokykloje. Dvidešimt šešerių metų mergina nuo pat mažens svajojo mokyti vaikus. „Aš visa širdimi troškau tapti mokytoja. Gyvenime vadovaujuosi taisykle – viskas yra įmanoma. Siekdama tikslo aš visuomet tikiu savimi ir žinau, kad tikėjimas tuo, ką darau, mane veda tik teisingu ir šviesiu keliu“, – kalbėjo Aida.

Mergina baigusi Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją, net nesuabejojo savo sprendimu pasirinkti pradinio ugdymo pedagogikos studijų programą Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Anot A. Audickaitės, bakalauro metai pralėkė labai greitai. „Didžiausias džiaugsmas yra įstoti ten, kur tau patinka. Studijuodama labai džiaugiausi, kad pradinio ugdymo specialistus moko ne tik teorijos. Kiekvieną pusmetį vykdavo praktikos, kurių metu Vilniaus mokyklose stebėdavome mokymosi procesą, asistuodavome pedagogams bei patys vesdavome pamokas“, – teigė pradinių klasių mokytoja

Anot merginos, universitetas ir bakalauro studijos suteikė galimybę – mokyti vaikus. „Besimokydama, įgavau drąsos ir pasitikėjimo savimi, kaip mokytoja. Esu laimingas žmogus, nes mano svajonė išsipildė“, – tikino Vilniaus „Pažinimo medžio“ mokyklos pradinių klasių mokytoja A. Audickaitė.

Audickaitės teigimu, pedagogas turi mylėti ne tik savo darbą, bet ir vaikus. „Mano pamokose dominuoja partneriškas mokymasis, kuomet mokytojas yra mokinio pagalbininkas, tačiau tuo pačiu turi būti vaikams autoritetu. Aš savo žiniomis, patirtimi, įgytomis kompetencijomis pasidalinu su savo mažaisiais mokinukais“, – teigė Aida.

Mokytoja turi savo moto, kuriuo vadovaujasi kiekvieną dieną: „Vienas žymus pedagogas Johanas Heinrichas Pestalocis yra pasakęs: „Aš nežinau nei vieno metodo ir auklėjimo meno, kuris nesiremtų paprasta mano meile vaikams. Jokio kito metodo ir nenoriu žinoti.“ Su šia mintimi aš drąsiai žengiu kasdien į mokyklą“.