Pradėjo veiklą nauja švietimo įstaiga – Kardokų gamtos mokykla

Apie lauko darželius jau esame rašę, o štai lauko mokykla, ko gero, pati pirmoji regione atsirado šiais mokslo metais Kazlų Rūdos savivaldybėje. Tai privati nekomercinio pobūdžio ugdymo įstaiga, kuri pavadinta Kardokų gamtos mokykla. Ji veikia Kardokų kaimo Žemuogių gatvėje.

Buvo poreikis kurti mokyklą

Dar vasarą šiek tiek rašėme apie Kardokų kaimo bendruomenę, kuri susikūrė iš idėjos gyventi harmonijoje su gamta, ieškant ekologiško, švaraus gamtos kampelio. Tomis pačiomis idėjomis vadovautasi ir kuriant mokyklą. Mintis kilo iš poreikio – bendruomenėje yra nemažai vaikų. Kaip pasakojo bendruomenės nariai, pernai per Kalėdas pradėta kalbėti, kurti planus, o štai dabar mokykla jau veikia.

Kai lankėmės mokykloje rugsėjo vidury, susipažinome su pedagogais Kristina Adomėnienė, Jauniumi Mincevičiumi ir bendruomenės senbuviais Aušra ir Rolandu Augučiais. Tai, ką pamatėme, galėtų šokiruoti ne vieną tradicinio darželio ar mokyklos darbuotoją – vaikai basi klampojo po purvą... Kasė duobes smėlyje, pylė vandenį ir minkė purvą – užsiiminėjo molio ir purvo terapija...

Pasirodo, šioje mokykloje niekas vaikų nesaugo nuo išsitepliojimo, susipurvinimo. Iš tėvų yra prašoma atvežti drabužių ir avalynės pamainą, kad vaikai galėtų persirengti, jeigu labai sušlaps. Mokytojai pastebėjo, kad būdami nuolat lauke vaikai labiau išalksta – valgo kaip suaugę. O maistą jiems įdeda tėveliai iš namų.

Žaislus ir mokymosi priemones susikuria patys

Mokyklą šiuo metu lanko 17 vaikų nuo 4 iki 9 metų. Vykdomos priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos. Veiklas iš ryto visi atlieka kartu – bėga krosą, suburia emocijų ratą, pasikalba, kas kaip jaučiasi. Paskui keliai išsiskiria: pirmokai imasi vienos veiklos, o priešmokyklinukai kitos. Eina į mišką, žaidžia ir mokosi. Mažieji į miško laukymes nusineša kiekvienas savo kėdutę, dažniausiai žaidžia su gamtos dovanomis, kartais naudoja kreideles ir lentutes piešimui. Žaislus ir mokymosi priemones vaikai kartu su mokytojais susikuria patys iš gamtos medžiagų, kurias susiranda čia pat miške. Jų mokymo priemonės – žolė, medžiai, smėlis ir kt.

Nors priemonės ir metodai neįprasti, ugdymas vyksta pagal valstybinę švietimo sistemą. Iš tradicinių žaislų čia naudoja tik kibirėlius ir kastuvėlius smėliui kasti.

Mokykla dar plėsis

Mokyklos įkūrėjų planuose – pastatyti dar kelis pastatus, nes tikimasi, kad vaikų gausės. Taigi reikia pastatyti bent porą pavėsinių ir didesnį šildomą pastatą. Taip pat planuose – nameliai medžiuose, hamakai tarp medžių, įvairios karstynės, sūpuoklės, gimnastikos sienelės ir pan. Gal atsiras keli nedideli namukai, kur vaikai galėtų įsikurti ramiai veiklai, skaitymui. Mokytojas Jaunius sako pastebėjęs, kad jiems kartais norisi atsiskirti, užsidaryti, susikurti asmeninę erdvę. Dabar, kol nėra namelių, pasakų skaitymas vyksta bendroje palapinėje. Viską statyti planuojama kartu su vaikais, kad šie matytų, kaip tai vyksta. Dalį medžiagų galbūt ras miške, taip tvarkydami jį ir parodydami kūrybiškumą.

Dabartinis pastatas, kuriame vaikai gali sušilti, persirengti, pamiegoti, nusiprausti, pasinaudoti tualetu, buvo pastatytas bendruomenės narių bendromis jėgomis talkoje.

„Savo vaikams leidžiame daug ką“

Taip sakė Rolandas Augutis ir Aušra Augutė, vieni pirmųjų atsikraustę į Kardokus ir pradėjo kurti ekologišką bendruomenę. Jie mano, kad paversti tradicinį darželį lauko darželiu tikriausia būtų labai sunku. „Čia gyvena kitaip mąstantys žmonės, todėl ir ugdymo įstaigos reikėjo kitokios. Dauguma vaikų mūsų mokykloje yra iš Kardokų bendruomenės, vienas kitas atvyksta iš aplinkinių kaimų – Braziūkų, Šiulių, Jankų. Tiesa, viena šeima atveža iš Marijampolės – tikri entuziastai. Manau, kad jeigu turėtume savo transportą, susirinktume daug daugiau mokinių. Veiklą mokykloje pradedame pusę dešimtos, o iki 17 val. jau turi būti paimti visi vaikai“, – pasakojo R. Augutis ir kiti.

Augučių dukros iki šiol lankė Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklą. „Mokykla ten gera, bet čia vaikai laisvesni ir laimingesni, ir svarbiausia, nereikia to kasrytinio streso, kai skubėdavome nuvežti laiku į mokyklą“, – sakė A. Augutė. Šie 17 vaikų nė vienas nėra lankę tradicinio vaikų darželio.

Mokykloje planuojama organizuoti daug popamokinės veiklos, būrelių. Jau veikia anglų kalbos, keramikos, saviraiškos (muzikos ir judesio) būreliai. Numatyta dar steigti sporto ir dailės būrelius, jiems tebeieškoma specialistų. „Išnaudojame vietinių žmonių talentus ir sugebėjimus – jie veda būrelius“, – sakė A. Augutė.

Mokytojai irgi vietiniai: Kristina Adomėnienė kol kas gyvena Kaune, bet jau statosi molio namą čia. Mokytoja Snieguolė Pileckienė gyvena prie Višakio Rūdos. O mokytojas Jaunius Mincevičius prieš metus atsikraustė į Kardokus iš Vilniaus.

„Kadangi žmona laukėsi, nutarėme paieškoti geresnės vietos auginti vaikus ir įsikūrėme iš mano tėvo paveldėtoje žemėje Kardokuose. Sostinėje santykiai tarp žmonių kitokie, ten kiekvienas kas sau, visi svetimi. Čia pajutau tikrą bendrumo jausmą, bendruomeniškumą, kai dirbome kartu statydami mokyklą. Sutapo mano vidinė motyvacija ir profesinis pasirengimas, todėl tapau mokytoju. Esu baigęs edukologijos magistro studijas, dabar studijuoju pradinio ugdymo išlyginamosiose studijose“, – pasakoja J. Mincevičius.

Kardokų gamtos mokykloje nėra tikslo vaikus pasodinti prie stalo. Mokyklos įkūrėjų idėja – auginti vaikus sveikai, bet ir neizoliuojant nuo pasaulio, kad sugebėtų prisitaikyti prie šiuolaikinės visuomenės. Technologines priemones planuojama įvesti šiek tiek vyresniame amžiuje. Nors mokymo priemonės šioje mokykloje nelabai tradicinės, bet laikomasi formalaus ugdymo programos. Mokykla gauna valstybės finansavimą per mokinio krepšelį, dar šiek tiek moka ir mokinių tėvai. Mokyklos įforminimu ir visais reikalingais leidimais rūpinasi mokyklos vadovas ir administratorius Rolandas Juodžbalis.

Įkūrėjai tikisi, kad Kardokų gamtos mokykla ateityje gali išaugti ir į pagrindinę mokyklą.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos