Požiūris į neįgaliuosius: žodžiais – myli, darbais – tarsi specialiai kenkia

Oi kiek daug gražių žodžių prikalbėjo savivaldybės vadovai, gruodžio 3 dieną minint Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną. O Vievyje, tiesdami pėsčiųjų taką pagal ežerą, padarė taip, kad neįgalieji prie ežero nukakti galėtų tik specialiai valdžios nurodytoje vietoje. O ta vieta, kaip tyčia, padaryta taip, kad prie jos judėjimo negalią turintys žmonės su vežimėliais judėtų važiuojamąja gatvės dalimi, nes ten nėra šaligatvio, pandusu leistųsi į pakalnę ir dar įvairiausių kliūčių ruožus išbandytų, nes Liudo Giros gatvėje, kurioje privažiuoti patogu, reikėjo suprojektuoti ir padaryti vandens pralaidą. Mažas betonuotas šlaitelis neįgaliųjų vežimėlio įvažiavimui ir vandens pralaida – niekaip nesuderinami milžiniški projektai.

Gal valdžia turi klausos negalią

Į redakciją pagalbos žmonės dažniausiai kreipiasi tada, kai su valdžia susikalbėti patys negali. Viešumas padeda. Gaila tik, kad dėl valdžios abuojumo1 padarytų klaidų ištaisymui vėl reikia pinigų, o svarbiausia, žmonės priversti piktintis ir nervintis. Šį kartą gal labai geri valdžios norai, o gal tik parodomasis įstatymų vykdymas sukėlė Vievio neįgalių žmonių pasipiktinimą.
Savivaldybė vykdo 2014-2020 m. Europos Sąjungos remiamą projektą „Vievio miesto kompleksinė plėtra“, kur pagal veiksmų vykdymų prioritetą „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“, įtrauktas Vievio paplūdimio sutvarkymas. Pagal techninį projektą turėjo būti sutvarkyta Vievio ežero pakrantė, esanti šalia L. Giros g. ir L. Giros skg. (įrengiamas pėsčiųjų-dviračių takas, prieplauka, vaikų žaidimų aikštelė, apšvietimas. Rangovas – UAB „Elektrėnų statyba“. Tame techniniame projekte (www.elektrenai.lt) apie neįgaliųjų galimybes patekti prie ežero, neužsiminta. Tuo metu, kai buvo vykdomas minimas projektas, valstybė prisiminė ir neįgaliuosius, 2019 m. lapkričio 4 d. patvirtinusi naują Statybos techninį reglamentą. Gerokai pasikeitusiame Statybos techniniame reglamente yra daug informacijos apie tai, kaip aplinka turi būti pritaikyta įvairias negalias turintiems žmonėms, taip pat ir aklųjų bei silpnaregių poreikiams. Projekto užsakovas – savivaldybė – apie ruošiamą taisyti Reglamentą, matyt, sužinojo anks­čiau, todėl pasistengė projektą papildyti – neįgaliesiems įrengti privažiavimą toje vietoje, kur projekto vykdytojams buvo patogiau. Privažiavimas padarytas iš L. Giros skers­gatvio, kur nėra net šaligatvių, todėl neįgaliesiems su vežimėliu patekti iki panduso teks važiuojamąja kelio dalimi. Kartu su automobiliais.

Vievio neįgaliųjų draugijos pirmininkė Marija Slavinskienė sakė, kad niekas su neįgaliaisiais nei tarėsi, nei apie statinį informavo. Tiesa, Liudo Giros gatvės judėjimo negalią turintys gyventojai, pamatę, kad pėsčiųjų takas pagal ežerą suprojektuotas taip, kad iš jų gatvės su vežimėliais ant pėsčiųjų tako žmonės nepatektų, bandė ieškoti pagalbos. Deja, niekas jų neišgirdo, tarsi klausos negalią turėtų.

Neįgalieji negali laukti ateities
Liudo Giros gatvės gyventoja, prižiūrinti judėjimo negalią turintį artimą žmogų, pagalbos pirmiausia ieškojo seniūnijoje. Seniūnas Zenonas Pukėnas, kaip vieviškiai žino, dėl savo seniūnijos gyventojų be valdžios paliepimo pats piršto nepajudins, todėl moteriai liepė kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių. Direktorius Gediminas Ratkevičius raštą gavo, bet žmonėms nieko neatsakė. Redakcijai sakė, kad buvo nuvažiavęs į L. Giros gatvę, apžiūrėjęs jau užbetonuotą bordiūrą (tako bortelį), bet projektas jau įvykdytas. Štai ką direktorius G. Ratkevičius rašo redakcijai ir siunčia žinią Vievio neįgaliesiems:

Nuo Liudo Giros skg. jau dabar yra padarytas pandusas, vedantis į nau­ją Vievio ežero pakrantės takelį. Dar vieno panduso įrengimą šalia įrengto panduso esančioje pareiškėjų pageidaujamoje vietoje komplikuoja tai, kad toje vietoje per liūtis teka daug vandens, kurį reikia nukreipti į ežerą (tam suprojektuota ir padaryta vandens pralaida, kuri paskaičiuota atsižvelgiant į vandens kiekį). Įrengiant pandusą šio­je vietoje pralaida sumažėtų ir ji būtų mažiau efektyvi, todėl vanduo ardytų konstrukciją. Jei spręstume šią problemą statybų metu, tai projekto pakeitimui ir pakeitimo įgyvendinimui prireiktų papildomų lėšų. Jei esamas pandusas neduos naudos neįgaliesiems patenkant į pakrantės takelį, galima būtų ateityje parinkti reikiamus sprendinius, kaip susitvarkant su vandens stichija patenkinti neįgaliųjų poreikius būtent šioje vietoje, tuomet susiplanuo­ti reikiamas lėšas ir tai įgyvendinti.

Bet neįgalieji gyvena čia ir dabar, todėl negali laukti ateities. Vasarą, kai visi vaikščios naujuoju paplūdimio taku, neįgaliesiems teks tik skaudančia širdimi juos stebėti.

Naujojo politiko pastangos
Vieviečiai į šią savivaldybės tarybą yra išsirinkę net 5 tarybos narius. Du iš jų dirba valdančiojoje daugumoje. Ar valdžia gali padėti Vievio neįgaliesiems, klausiau tarybos nario Gintaro Jančiausko. Jis tą pačią dieną apžiūrėjo paplūdimį, susitiko su neįgaliųjų atstovais ir skaitytojams siunčia tokią žinią:

Visų pirma manau, kad įgy­vendinant pėsčiųjų tako projektą prie Vievio ežero pakrantės, tiek pirmu, tiek antru etapu, tikrai buvo pagalvota ir apie galimybes neįgaliesiems patekti ant tako neįgaliųjų vežimėliais. Tai parodo ir įrengta nuovaža-takas nuo L.Giros skersgatvio pusės. Galbūt projekto antrajame etape nebuvo įvertinta tai, kad L.Giros ir Trakų gatvėje gyvenantiems judėjimo negalią turintiems asmenims ir atvykstantiems iš kitur yra fiziškai sunku L.Giros gatve pakilti į kalną ir apvažiuoti apie 100 m. iki įrengtos nuo­važos-tako esančio L.Giros skersgatvio pusėje. Šiuo metu ties takelio vieta, kur antrojo etapo metu buvo įrengta vandens pralaida, savaeigiu neįgaliojo vežimėliu yra neįveikiamas bortelio paaukštinimas, didelių fizinių pastangų reikia toje vietoje stumiant vežimėlį su neįgaliuoju ant takelio. Manau, kad gyvenant šiais techninių galimybių laikais tikrai galima rasti sprendimų ir tokius nepatogumus pašalinti. Galima toje vietoje įrengti nedidelę metalinę ar kitokio pobūdžio nuovažą, kuri netrukdytų ir vandeniui pratekėti, ir būtų patogi užvažiuoti ant takelio. Visi mes turime rūpintis tais, kurie negali pasirūpinti savimi patys ir kartu kurti tokią aplinką, kuri visiems, o ypač negalią turintiems asmenims, būtų patogi gyventi ir laisvai prieinama. Tikiu, kad įvertinus visas aplinkybes bei išsakytas pastabas, artimiausiu metu neįgaliaisiais bus pasirūpinta tinkamai.

Tarsi specialiai kenkia
Privažiavimas prie Vievio ežero ir ant pėsčiųjų tako padarytas iš Liudo Giros skersgatvio. Privažiuo­ti su neįgaliųjų vežimėliais iki panduso galima tik važiuojamąja dalimi – šaligatvių nėra. Užvažiavus ant neįgaliems skirto tako reikia nusileis­ti į pakalnę.
Vievio judėjimo negalią turintiems žmonėms tarsi specialiai kenkiama ir kitose įstaigose. Pavyzdžiui, seniūnijoje Socialinės paramos skyriaus darbuotojos, dirbančios su neįgaliaisiais, įkurdintos 2 aukšte esančiame kabinete. Tai reiškia, kad judėjimo negalią turintis žmogus paslaugų tame kabinete gauti negali, jį būtinai turi atlydėti kitas žmogus. Jeigu reikia neįgaliojo parašo, tai kas nors raštą neša pirmojo aukšto koridoriuje paliktam neįgaliajam, paima parašą ir neša į antrą aukštą. Visa tai vyksta seniūnijoje, seniūnui po pat nosimi. Bet pirmame aukšte įkurti ne socialinių paslaugų kabinetai, o buhalterija, specialistai ir kt.

Naujajame prekybos centre „Maxima“ nėra tualetų neįgaliesiems. Redakcijos žiniomis, pastačius prekybos centrą, tokie tualetai buvo, bet dabar tos patalpos panaikintos. Tad neįgalieji su vežimėliais yra priversti vežiotis basonus, bet vėl bėda dėl apsitarnavimo. Jei lydintis asmuo yra kitos lyties, tai į kurį tualetą – vyrų ar moterų – jiems eiti? Be to, durys į tualetus siauros, vežimėliai vos telpa. Dar vienas paradoksas – dantų kabinetas, įkurtas buvusioje poliklinikoje, Bažnyčios gatvėje, irgi II aukšte, todėl nemokamų paslaugų judėjimo negalią turintis žmogus gauti negali. Beje, Bažnyčios g. poliklinikoje, kur dirba trys gydytojai, taip pat nėra tualeto neįgaliesiems. Nei Elektrėnų, nei Vievio šarvojimo patalpose priėjimai taip pat nėra pritaikyti neįgaliesiems. O Vievyje judėjimo negalią turinčių žmonių daug. Nors neįgalių žmonių savivaldybėje statistika nevedama, bet vien dėl (ne)privažiavimo prie ežero – problemas išsakė per 10 tik su neįgaliems skirtais vežimėliais judėti galinčių žmonių.

Specialistai gali tik komentuoti

Savivaldybės Neįgaliųjų reikalų tarybos narys, Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininkas, savo gyvenimą leidžiantis neįgaliųjų vežimėlyje Zigmantas Jančauskis sako, kad Elektrėnų savivaldybėje aplinka nėra pritaikyta nei neįgaliesiems, nei tėvams, auginantiems vaikus. „Vyk­domi ES remiami projektai, bet manęs niekas niekada nėra pa­klausęs, ką būtų galima padaryti dėl neįgaliųjų“,- sako Zigmantas. Jo nuo­mone, savivaldybės vadovai nedirba su visuomeninėmis organizacijomis ir projektus vykdo, kad būtų pigiau, o ne žmogui geriau. „Viename posėdyje girdėjau klausimą, ar daug su neįgaliųjų vežimėliais atvažiuoja į įstaigą. O kaip jie atvažiuos, jei ten negali patekti“,- dalijasi mintimis negalią turintis žmogus, kuris prieš planuodamas kur apsilankyti, pirmiausia įvertina, kaip jis ten pateks. Dėl Vievio Z. Jančauskis citavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje pasakyta, kad valdžia privalo neįgaliesiems sudaryti sąlygas gyventi savarankiškai.
Lapkričio mėnesio savivaldybės tarybos posėdyje pranešimą apie Ne­įgaliųjų teisių konvenciją perskaitė buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, dabar VšĮ Švietėjiškų iniciatyvų centro direktorė Kristina Paulikė. Jos paprašėme pakomentuoti neįgaliųjų padėtį Vievyje.
Kiekviena situacija turi sprendimą, tačiau prieš jį priimant, reikia labai gerai įsivertinti ir tik tada veikti. Kitu atveju kyla nepasitenkinimas, projektus tenka perdaryti, o tam reikia papildomų lėšų ir laiko. Kyla klausimų, kaip Vievio paplūdimio sutvarkymo projektas buvo derinamas su neįgaliųjų organizacijomis ir ar iš viso buvo derinamas. Formaliai jis gali atitikti visus reikalavimus, tačiau žvelgiant į vientisumą su šalia esančia infrastruktūra, projektas gali turėti kliūčių. Jei jų yra, būtina kuo skubiau dar kartą jį peržiūrėti ir, jei reikia, koreguoti. Juk tam, kad neįgalūs žmonės galėtų būti savarankiški ir sėkmingai integruotųsi, jiems reikia sąlygų judėti mieste, patekti į patalpas, visuomenines erdves, aikštes ir kt.
Neįgaliųjų teisių konvencijos stebėsenos ataskaitos rodo, kad visa Lietuva dar gerokai atsilieka. O iš esmės reikėtų visai nedaug – gerinti visuomenės supratimą apie neįgalumą, atsisakyti formalaus požiūrio į aplinkos prieinamumo ir universalaus dizaino reikalavimus, konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis, jas aktyviai įtraukiant į projektavimo, stebėsenos procesus.

Julija Kirkilienė

Nuo autorės
abuojumo1. Abuojumas – Lie­tuvių kalbos komisijos nustatytas nevartotinas žodis, bet manau, kad be reikalo.
„Jis abuojumu visa ima. Abuo­jas — nevartotinas reikšme „abejingas“. Kai kurie mūsų rašytojai ir žurnalistai mano, kad abuojas reiškia tą patį, ką abejingas, o abuojumas reiškia abejingumą, bet tai yra didelis nesusipratimas. Tarmiškas žodis abuojas reiškia „piktą, įžūlų, įkyrų, nedorą, nepakenčiamą, bjaurų“. (laiskailietuviams.lt)