Populiariausias apsaugos nuo vagysčių būdas – šarvuotos durys ir kaimynų akylumas

Saugodami savo namus ir turtą nuo vagysčių Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šarvuotomis durimis – reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad tokias yra įsirengę 47 proc. žmonių. Kas ketvirtas (24 proc.) tikina, kad geriausiai apsisaugoti padeda akyli kaimynai, 17 proc. būstą saugo šunys.

Būsto apsaugos sistemą (signalizaciją) kaip turimą priemonę įvardijo 16 proc., vaizdo stebėjimo kameras – 10 proc. apklausos dalyvių.

„Vagystės yra viena dažniausių nusikalstamų veikų, oficialios baudžiamosios statistikos duomenimis jos sudaro apie 77 proc. visų užregistruotų kriminalinių nusikaltimų. Manymas, kad namuose nėra ką vogti, nuo vagysčių neapsaugos, nes ilgapirščiai visada randa ką pasisavinti. Todėl geriausia investuoti į patikimas technines būsto apsaugos priemones, o kartu ir patiems būti sąmoningiems ir atsargiems. Labai dažnai koją pakiša būtent pačių gyventojų atsipalaidavimas ir galvojimas, kad nieko nenutiks“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Miestų gyventojus saugo šarvuotos durys, kaimų – šunys

Šarvuotas duris namų apsaugai dažniausiai renkasi specialistai, tarnautojai (52,8 proc.) ir pensininkai (51,2 proc.), taip pat didžiųjų miestų gyventojai – 52 proc. A. Žiukelio teigimu, patikimas šarvuotas duris gyventojai paprastai įsistato gyvenamosiose patalpose, tačiau pamiršta pagalbines, tokias kaip sandėliukai, ūkiniai pastatai ir kita.

„Į ūkinius pastatus, sandėliukus, garažus laužiamasi ne ką rečiau nei į gyvenamuosius būstus, tad vertėtų pasirūpinti ir jų tinkama apsauga. Paprastai šios patalpos būna rakinamos pakabinamomis spynomis, kurias ilgapirščiams išlaužti nesudėtinga. Tokių vagysčių metu pavagiama įvairi sodo ar namų remonto technika, įrankiai, akumuliatoriai, kepsninės, net degalai – esame fiksavę atvejį, kai išlaužus pakabinamą spyną iš ūkinio pastato pavogta beveik 200 litrų degalų“, – pasakoja jis.

Akyli kaimynai geriausia apsauga yra smulkiems verslininkams ir vadovams (po 37 proc.), taip pat kitų miestų ir rajonų centrų gyventojams – 27 proc. Šunys patikimesnė apsauga nuo vagių atrodo kaimo vietovių gyventojams – 28,5 proc. jų pasikliauja keturkojais, kai didžiųjų miestų gyventojų – tik 8,4 proc.

Draudimo eksperto teigimu, neramina tai, kad net 24 proc. gyventojų nenaudoja jokių būsto apsaugos priemonių. Dažniausiai tai – namų šeimininkės (34,6 proc.), bedarbiai (32,3 proc.) ir ūkininkai (31,3 proc.).

„Vagystės ne tik sukelia nemažą finansinę žalą – ji gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų – bet ir emocinę traumą. Jausmas, kad į namus įsilaužė ir asmeniniuose daiktuose knaisiojosi svetimi žmonės, yra nemalonus, be to, gali atsirasti baimė, kad ilgapirščiai sugrįš. Todėl geriau nerizikuoti ir maksimaliai saugoti savo būstą ir jame esantį turtą“, – komentuoja A. Žiukelis.

Vagims atkaklumo netrūksta

Ekspertas sako, kad net ir populiariosios šarvuotos durys neapsaugos turto, jei nebus imamasi kitų atsargumo priemonių.

„Vagys į patalpas patenka ne tik per lauko duris, bet ir per terasos įėjimą, langus, kuriuos išdaužia ar išlaužia, kartais net ir su visais rėmais. Labai svarbu nepalikti pravirų langų – taip tik palengvinamas patekimas į patalpą, kuo irgi dažnai pasinaudojama. Nors paprastai vagys stengiasi „apsisukti“ kuo greičiau, kartais jie į patalpą bando patekti itin atkakliai, ypač jei namas yra nuošaliau ir jame neįrengtos vaizdo ar garso apsaugos sistemos. Esame fiksavę atvejį, kai buvo bandyta įsibrauti į sodybą, sugadintos trejos durys, nes per dvejas vagims nepavyko patekti į vidų, o trečias bandymas buvo sėkmingas“, – aiškina A. Žiukelis.

Išvažiuojant iš namų, net ir trumpam, reikia atidžiai patikrinti, ar gerai uždaryti langai, užrakintos durys, taip pat ir pagalbinių patalpų, kiemo varteliai. Budrumo derėtų neprarasti net ir esant kur nors netoli namų, kieme – ar niekas į patalpas negali pakliūti per kitą įėjimą. Tai itin aktualu dirbant darbus lauke, pavyzdžiui, pjaunant veją, kai žmogus lyg ir namuose, tačiau gali ir negirdėti, jei kas nors įeina į būstą. Draudikai tikina, kad pasitaiko atvejų, kai dingsta daiktai, bet nėra jokių įsilaužimo žymių, o savininkas net negali pasakyti, kada tiksliai tie daiktai dingo.

Vertingų daiktų negalima palikti matomose vietose arti langų bei durų. Brangiems daiktams, juvelyrikai, gryniesiems pinigams laikyti patariama įsirengti seifą. Vagims nepatinka akyli kaimynai, tad vertėtų su jais susitarti, kad pastebėję ar išgirdę ką nors įtartino jie imtųsi veiksmų: įsidėmėtų, kas vyksta, skambintų policijai. A. Žiukelis pataria nepamiršti visiems gerai žinomos, bet kartais dar ignoruojamos taisyklės išvykstant atostogauti nesireklamuoti socialiniuose tinkluose, nes po to kartais tenka grįžti į apvogtus namus.

Vagia ir papuošalus, ir maistą

Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad į namus pakliuvę vagys pasisavina ne tik itin vertingus daiktus, tokius kaip auksas, juvelyriniai dirbiniai, pinigai, kompiuterinė, vaizdo ar garso technika, bet ir kitus daiktus: dujų katilus, žvejybos įrangą, vazonus, dokumentus, alkoholinius gėrimus ir net maistą. Dažnai „vasariniu“ grobiu tampa dviračiai. Ne daugiabučiuose gyvenantys žmonės juos kartais laiko tiesiog kieme, neprirakintus, o tai labai palengvina darbą vagims.

Pastaraisiais metais, draudimo eksperto teigimu, vagys dažnai gviešiasi ir kepsninių. „Vis daugiau gyventojų turi įsigiję gana brangias kepsnines, kurios, deja, turi nemažą paklausą ir tarp vagių. Jei įmanoma, jas reikėtų įnešti į garažą ar kitą uždarą patalpą, jeigu tokios galimybės nėra – bent jau prirakinti. Kai kurios kepsninės tikrai sunkios, tad žmonės mano, kad papildomu jų saugumu rūpintis nebūtina, tačiau vagys kažkaip sugeba jas išnešti“, – komentuoja A. Žiukelis.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ balandžio 19–28 dienomis apklausė 1006 šalies gyventojų, kurių amžius – 18-75 metai.