Popiežiaus Pranciškaus liga kelia ažiotažą dėl viduramžių knygoje išpranašautos pasaulio pabaigos 2027-aisiais

Vatikane saugomame senovės manuskripte pranašaujama, kad artinasi pasaulio pabaiga ir paskutinio teismo diena, o popiežius Pranciškus galbūt yra paskutinis Katalikų Bažnyčios vadovas.

Smarkiai pašlijusi popiežiaus Pranciškaus sveikata vėl paskatino susidomėjimą 900 metų senumo knyga „Popiežių pranašystė“ („Prophetia Sancti Malachiae Archiepiscopi, de Summis Pontificibus“). Kai kurių istorikų ir Bažnyčios ekspertų nuomone, šv. Malachijo pranašystė apie aukščiausiuosius pontifikus išvardija visus popiežius, bet nurodo, kada įvyks „paskutinio teismo diena“.

Vatikano slaptuosiuose archyvuose 1590 m. benediktinų vienuolio Arnoldo Viono atrastas manuskriptas vėl iškilo aikštėn dėl pranašystės, susijusios su popiežiaus Pranciškaus sveikata.

Daugiau kaip mėnesį Romos ligoninėje gydomas popiežius Pranciškus jau kelias dienas neilgais tarpais kvėpuoja savarankiškai, bet Vatikano pranešimai apie sveikatą neguodžia tikinčiųjų.

88 metų pontifikas į Romos Gemellio ligoninę paguldytas vasario 14 d. dėl kvėpavimo sunkumų. Vėliau jo būklė ėmė prastėti – bronchitas virto pneumonija, apėmusia abu plaučius.

Pastarąsias dvi savaites Pranciškus naktimis naudoja deguonies kaukę, o dienos metu – kaniulę, tam tikrą plastikinį vamzdelį, įkišamą į šnerves, kuriuo tiekiamas didelis deguonies srautas. Nors popiežiaus būklė išlieka kritinė, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas neseniai pareiškė, kad nereikėtų tikėtis Pranciškaus atsistatydinimo iš pareigų.

Kartais pataikydavo į dešimtuką

XII a. parašyta šv. Malachijo knyga, sudaryta iš 112 paslaptingų skyrelių, aprašo visus katalikų popiežius pradedant 1130 m. išrinktu Celestinu II ir baigiant dabartiniu Bažnyčios vadovu. Kai kurie ankstesnių popiežių apibūdinimai pasirodė neįtikėtinai tikslūs, todėl šimtmečiais spėliota, kad vienuolio pranašystė gali būti tikra.

Pavyzdžiui, popiežius Jonas XXII (1316–1334) kaip „de sutore osseo“ – „iš kaulinio batsiuvio“. Šis popiežius buvo batsiuvio sūnus, o jo pavardė buvo „Ossa“, reiškianti kaulą. Popiežius Urbonas VIII (1623–1644) apibūdinamas „lilium et rosa“ taip pat pataikė į dešimtuką, nes šio pontifiko šeimos herbe vaizduojamos lelijos ir rožės.

Aprašymai tampa nebe tokie tikslūs apie XVI a. – maždaug tada, kai pranašystė buvo „atrasta“ Romos archyvuose.

Tačiau šiais laikais vėl „atrasti“ keli neįtikėtini sutapimai. Pavyzdžiui, lotyniška frazė „pastor et nauta“, reiškianti „piemuo ir jūreivis“, priskirta popiežiui šv. Jonui XXIII, išrinktam 1958 m. Šis popiežius buvo kilęs iš Venecijos, istoriškai jūreivių miesto, ir tą dieną, kai pradėjo eiti pareigas, nurodė, kad jo pontifikato tikslas yra būti „geru ganytoju“.

Vis dėlto tarp daugelio kitų popiežių ir jiems apibūdinti skirtų šv. Malachijaus frazių nėra jokio akivaizdaus ryšio. Pavyzdžiui, XX a. valdę popiežiai: „gėlių gėlė“ (Paulius VI), „iš pusmėnulio“ (Jonas Paulius I) ir „iš saulės triūso“ (Jonas Paulius II).

Po šio lenkų popiežiaus šv. Malachijo pranašystėje tėra dvi eilutės – „Alyvuogių šlovė“, priskiriama Pranciškaus pirmtakui Benediktui XVI, ir „Petras Romietis“. Pastarasis, pasak pranašystės, ves Bažnyčią per daugybę suspaudimų, o jo valdymas baigsis paskutiniuoju teismu.

Kaip nustatoma pasaulio pabaiga

Pasak Biblijos, per paskutinį teismą arba antrą Jėzaus Kristaus atėjimą laikų pabaigoje žmonija bus teisiama, o Žemė ir Dangus – sunaikinti. Šventajame Rašte rašoma, kad tą dieną sužinosime, kas bus išgelbėtas, o kas – pasmerktas.

Remdamiesi šv. Malachijaus knyga tyrinėtojai apskaičiuoja ir pasaulio pabaigos datą. Popiežiui Sikstui V skirtoje dalyje rašoma: „Ašis ženklo viduryje.“ Siksto V pontifikatas prasidėjo praėjus 442 metams po pirmojo popiežiaus valdymo, o jam skirtas apibūdinimas leistų manyti, kad jis yra popiežių chronologijos viduryje. Vadovaujantis šia logika, pasaulio pabaiga turėtų įvykti po 442 metų, tai yra po dvejų metų – 2027-aisiais.

Airis vienuolis šv. Malachijus gyveno 1094–1148 m., tačiau jo tariamos pranašystės Vatikane „atrastos“ tik XVI amžiaus pabaigoje / Alfa.lt

Paskutinėje knygos ištraukoje rašoma: „Paskutiniame Šventosios Romos bažnyčios persekiojime viešpataus Petras Romietis, kuris ganys savo kaimenę tarp daugybės suspaudimų, po kurių septynių kalvų miestas bus sunaikintas, o baisus Teisėjas teis žmones. Pabaiga.“

Pranciškus yra Petras Romietis?

Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad pranašystėje minimas Petras Romietis yra ne kas kitas, o dabartinis popiežius Pranciškus ir kad jis bus paskutinis popiežius prieš pasaulio pabaigą. Tokia versija pradėta vos tik 2013 m. konklavoje išrinkus naują popiežių Pranciškų.

Nepaisant to, kad dabartinis Katalikų Bažnyčios vadovas buvo kardinolas iš Argentinos, ekspertai atkreipė dėmesį, kad Jorge Mario Bergoglio gimimo liudijime yra nurodytas ir vardas Petras. Be to, Pranciškus esą tikrai yra „romėnas“ ar „romietis“, nes jo tėvai buvo į Argentiną persikėlę italai imigrantai.

Interneto portalas „U. S. Catholic“ atkreipia dėmesį, kad amerikiečiai katalikai labai rimtai vertina šias pranašystes. Šio leidinio žurnalistas Josephas McHugh viename šv. Malachijui skirtų straipsnių prisipažino, kad jo močiutė, persmelkta airių ir amerikiečių katalikų kultūros, nerimavo, kad Pijaus XII (1939–1958) įpėdinis pasirinks Petro vardą ir tuo priartins pasaulio pabaigą.

Vis dėlto leidinys teigia, kad per visą Katalikų Bažnyčios istoriją ne kartą atsirasdavo ekspertų, pranašaujančių apie pasaulio pabaigą, tačiau jų pranašystės esą buvo tik „nesąmonių rinkinys“.

Kas knygoje kelia abejonių

Airių šventasis Malachijus gyveno 1094–1148 m., tačiau jo tariamos pranašystės „atrastos“ tik 1590 m. Anot legendos, Malachijus patyrė regėjimą, kurio metu jam suteikta įžvalga apie popiežių praeitį, dabartį ir ateitį, ir jis užrašė šią viziją kaip paslaptingų sakinių seriją.

Pranašystės buvo gana tikslios iki maždaug 1590 m. (patogiu momentu, kai jos buvo rastos), bet vėliau tapo gana miglotos, suteikdamos patikimumo teorijai, kad jos yra XVI a. klastotė.

Šv. Malachijo spėjimai pateikiami 112 simbolinių frazių, tariamai atspindinčių 112 popiežių sąrašą. Vis dėlto dalis istorikų mano, kad knyga buvo sukurta bandant paveikti 1590 m. popiežiaus rinkimus kardinolo Girolamo Simoncellio naudai, nes Malachijo pranašystėje jis buvo įvardytas kaip kitas popiežius. Tačiau G. Simoncellis nebuvo išrinktas, o kitu popiežiumi, pasirinkusiu Grigaliaus XIV vardą, tapo Niccolas Sfondratis.

Pranašystės šalininkai jau anksčiau tvirtino, kad sąraše 111 numeriu pažymėtas popiežius „Alyvuogių šlovė“ buvo Pranciškaus pirmtakas Benediktas XVI. Esą tai nuoroda į benediktinų „Alyvų“ filialą.

Popiežių istorikė Anura Guruge teigia, kad šv. Malachijus pranašystės nevertos sudilusio skatiko.

„Faktas, kad Malachijus yra katalikų šventasis, kai kuriems katalikams suteikia pagrindo manyti, kad jo patirtas regėjimas turi dvasinių savybių ar apvaizdos antspaudą. Bet jie nesuvokia, kad daugiau nei tikėtina, kad visa tai yra klastotė, su pačiu Malachijumi neturinti nieko bendro“, – sakė mokslininkė.

Dauguma šiuolaikinių mokslininkų taip pat ginčija teksto kilmę, nurodydami, kad knyga yra klastotė, sukurta siekiant politinių tikslų.

Kiti remiasi Biblija – joje labai aiškiai įspėjama nebandyti spėti antrojo Kristaus atėjimo datos. Pavyzdžiui, Mato evangelijoje rašoma: „Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas.“