Popiežiaus liga sėja abejones Vatikane

Šv. Petro aikštė šurmuliuoja, bet už Vatikano sienų veikla apmirusi, Katalikų bažnyčiai susiduriant su netikrumu, kurį kelia popiežiaus Pranciškaus nebuvimas.

Šviečiant pavasario saulei turistai fotografuojasi, jubiliejinius Šventuosius metus švenčiantys piligrimai traukia į baziliką, o žurnalistai iš viso pasaulio rengia pranešimus apie 88 metų pontifiko sveikatą. Tačiau mažos Vatikano valstybės departamentuose, atsakinguose už paprastai įtemptą popiežiaus kasdienę darbotvarkę, tylu. 

„Dirbame minimaliu lygiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Šveicarų gvardijos, kuri rūpinasi popiežiaus saugumu, atstovas kapralas Eliah Cinotti. Tokia veikla kaip mišios, audiencijos, ambasadorių ir valstybių vadovų priėmimai beveik nutrūko, vadovauti kai kurioms mišioms ėmėsi kardinolai, tačiau dauguma renginių buvo atšaukti. 

Viskas nuščiuvę, panašiai kaip baigiantis COVID pandemijai, kai veikla buvo labai sulėtėjusi, pridūrė kapralas. 

Ne taip smarkiai paveikta Romos kurija – Šventojo Sosto vyriausybė, atsakinga už Bažnyčios veiklą pasaulyje. Dikasterijų, arba ministerijų, sienas puošia Pranciškaus portretai, tačiau ten darbas nėra tiesiogiai priklausomas nuo popiežiaus. Vis dėlto iš Argentinos kilusio pontifiko būklė ir gydytojų nenoras pateikti medicininę prognozę apsunkina vidutinės trukmės planų sudarymą. 

Pontifikas viešumoje nesirodė nuo vasario 14 d., kai buvo paguldytas į Gemelli ligoninę Romoje dėl kvėpavimo sutrikimų, išsivysčiusių į abipusį plaučių uždegimą. Apaštalų rūmų langas, pro kurį jis kas savaitę perskaito Angelo maldą, buvo uždarytas tris sekmadienius iš eilės – pirmą kartą nuo 2013 m., kai Pranciškus buvo išrinktas beveik 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovu. 

Nežinomybė dėl rytojaus

Du kartus per dieną Vatikanas skelbia medicininius biuletenius, tai retas atvejis, kai siekiama garantuoti skaidrumą. Rytą pranešama, kaip Pranciškus praleido naktį, vakare paskelbiama išsamesnė atnaujinta informacija. 

Prie pat Šv. Petro aikštės įsikūrusiame spaudos centre žurnalistai, įgudę suprasti bažnytinės teisės subtilybes, sparčiai tampa medicinos terminų ekspertais. 

Panašių laikotarpių Vatikanas yra išgyvenęs ir anksčiau. Nuo 1981 m. gegužės iki rugpjūčio popiežius Jonas Paulius II praleido 77 dienas Gemelli ligoninėje po pasikėsinimo jį nužudyti. 

Tačiau kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo labiau Pranciškaus buvimas ligoninėje, jau ilgiausias per jo popiežiavimą, veikia slegiančiai. 

„Viskas sulėtėjo, nes nežinome, ką atneš rytojus. Gyvename diena iš dienos, neatostogaujame“, – sakė anonimu norėjęs likti šaltinis Vatikane. „Kartais labai bijome, kartais sakome sau, kad jis sveiksta. Tai tarsi amerikietiški kalneliai ir tai kelia didelį stresą", – sakė šaltinis. 

Ar Pranciškus atsistatydins?

Pranciškaus sveikatos problemos ilgą laiką kurstė spėliones, kad jis vieną dieną gali atsistatydinti, o jam sunkiai susirgus kai kurie jau rengiasi kitai konklavai – kardinolų susirinkimui, per kurį bus balsuojama dėl naujo popiežiaus. 

Tačiau šioje absoliučios monarchijos sistemoje diskutuoti apie ateitį, kol popiežius dar gyvas, neleistina. „Tai būtų laikoma netinkama, – sakė anonimiškumo prašęs Valstybės sekretoriato pareigūnas. – Tiesa yra ta, kad niekas nieko nežino“. 

Pasak Vatikano žinovo Marco Politi, padėtis keista. „Dabar nėra metas kardinolams susitikti slaptai, planuoti ateitį“, – sakė jis, nes tai pakenktų „didžiosios katalikų hierarchijos elegancijai“. 

Kardinolas Stanislawas Dziwiszas, ilgametis velionio popiežiaus Jono Pauliaus II patikėtinis ir sekretorius, mano, kad sunkiai sergantis popiežius Pranciškus vargu ar atsistatydins. 

„Niekas nenulipa nuo Kristaus kryžiaus. Niekada. To mus mokė šventasis Jonas Paulius II", – trečiadienį Italijos laikraščiui „La Repubblica“ sakė 85 metų S. Dziwiszas, tarnavęs lenkų popiežiui kelis dešimtmečius iki jo mirties. 

Pranciškaus pirmtakas vokietis Benediktas XVI netikėtai atsistatydino 2013 m., o vėliau gyveno Vatikane iki mirties 2022 m. pabaigoje. S. Dziwiszas griežtai kritikavo tokį jo sprendimą. Jonas Paulius II (1920–2005 m.) tokio žingsnio nežengė nei po pasikėsinimo 1981 m., nei paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, paženklintais sunkios ligos. 

„Jis vadovaus Bažnyčiai tol, kol Dievas leis, tvirtai prisirišęs prie kryžiaus ir neatsitraukdamas nė per žingsnį“, – sakė S. Dziwiszas. Paskutiniais gyvenimo metais Jonas Paulius II kelis kartus buvo gydomas Gemelli ligoninėje. Iš Lenkijos kilęs popiežius buvo labai pasiligojęs ir susenęs, bet tarnavo „iki galo“ iš savo apartamentų Apaštalų rūmuose miegamojo, sakė S. Dziwiszas. Popiežius Pranciškus daro tą patį iš Gemelli ligoninės, pridūrė jis.

Ir vis dėlto, tikintiesiems kas vakarą meldžiantis Šv. Petro aikštėje, užkulisiuose neišvengiamai rengiamasi visiems įmanomiems atvejams. „Gyvename krizės režimu“, – sakė diplomatinis šaltinis iš Europos ambasados ​​prie Šventojo Sosto, prisipažinęs, kad atnaujino savo žinias apie konklavą. 

Pranciškus siunčia signalus, kad ir toliau vadovauja, gauna pagalbą ir dirba iš ligoninės palatos, kai jaučiasi geriau. Bet Pelenų trečiadienio, pradedančio gavėnios laikotarpį, renginiai vyksta be jo. 

Ir niekas nežino, ar po 40 dienų popiežius bus per Velykas, didžiausią įvykį katalikų kalendoriuje.