Politologė: išsiuntus ambasadorių, Lietuvos santykiai su Rusija – prasčiausi istorijoje

Lietuvai šią savaitę nutarus iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių, dvišaliai santykiai tarp valstybių nugarmėjo į naujas istorines žemumas, sako politologė Dovilė Jakniūnaitė.

Anot BNS kalbintų eksperčių, Vilniaus sprendimas pažeminti diplomatinius santykius su Rusija yra drąsus simbolinis žingsnis.

„Jei mes kalbame apie santykius kaip turinį, tai jų seniai nėra normalių, jei kalbame apie formą, kai neturime aukščiausio lygio diplomatų, taip, jie istoriškai yra prasčiausi“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė D. Jakniūnaitė.

„Tai yra labai stiprus diplomatinis signalas, atsižvelgiant į tai, kas vyksta Ukrainoje. Ir toks stiprus signalas yra labai savalaikis. (...) Jis parodo, kokia reikšmė teikiama kitai šaliai ir kaip ji yra traktuojama“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Gerda Jakštaitė.

Lietuvai išsiuntus Rusijos ambasadorių Aleksejų Isakovą ir iš Maskvos atšaukus savo ambasadorių Eitvydą Bajarūną, diplomatinius santykius valstybės palaikys žemesnio lygio diplomatų – reikalų patikėtinių – lygiu.

Tokį sprendimą Vilnius priėmė reaguojant į žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur savaitgalį po rusų karių pasitraukimo gatvėse ir masinėse kapavietėse buvo rasta šimtai civilių gyventojų kūnų.

Įvairios Europos Sąjungos (ES) valstybės paaiškėjus siaubingoms žudynių detalėms išsiuntė maždaug du šimtus rusų diplomatų, tačiau Lietuvos žingsnis buvo griežčiausias.

Kita vertus, Lietuvos sprendimas atspindi jau kurį laiką besiklostančią realią santykių su Rusija padėtį, teigia ekspertės.

„Realiai, ambasadoriams nebuvo ką veikti“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.

Lietuvos pavyzdys

Pasak TSPMI profesorės, Lietuva aktyviai spaudžia Europos Sąjungą (ES) įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir imasi lyderės vaidmens, todėl Vilniaus sprendimas neturėtų stebinti.

„Lietuva, kuri spaudžia visas ES valstybes prisiimti atsakomybę, rodo pavyzdį, kad ji ne tik šneka, bet ir daro, – kalbėjo politologė. – Taip prisiimama atsakomybė ir demonstruojamas ryžtas.“

„Jei mes dar išgirsim tokių naujienų, kokias išgirdome iš Bučos, o greičiausiai išgirsime, tai manau, kad ir kitos šalys atšauks ambasadorius“, – svarstė ji.

Tuo metu G. Jakštaitė atkreipė dėmesį, kad didžiosios Bendrijos valstybės ambasadorių greičiausiai neišsiųs, nes jie gali būti reikalingi palaikant ryšius su Rusija derybose dėl taikos.

„Jiems tie kanalai tikrai yra labai svarbūs. Lietuvos atveju – esame per maži, kad tokiuose procesuose dalyvautume“, – sakė politologė.

Vis dėlto ji pridūrė, kad Lietuva, priešingai nei kitos Vakarų valstybės, yra „pripratusi imtis drąsesnių žingsnių“.

„Kadangi turime Rusiją kaip kaimynę, tai esame pripratę išeiti iš savo komforto zonos ir naudoti įrankius, kurie yra labai svarbūs simboliškai. Tuo metu Vakarų valstybės pripratusios gyventi panašiame komforte, kuriame yra ir mažiau konfliktinių situacijų, ir konfrontacijos su Rusija“, – teigė VDU docentė.

Neprognozuojama Rusija

Nuo karo Ukrainoje pradžios Bendrijos šalys išsiuntė per 300 rusų diplomatų ir ambasadų darbuotojų. Įprastai į tai Kremlius atsakydavo simetriškomis priemonėmis, kitaip tariant, išsiųsdavo atitinkamą kiekį konkrečios šalies diplomatų.

Panašaus atsako politologės tikisi ir šį kartą. Kadangi Lietuva išsiuntusi Rusijos ambasadorių uždarė ir konsulatą Klaipėdoje, tikėtina, kad Kremlius uždarys ir vieną iš atstovybių šioje šalyje.

Rusijoje veikia trys Lietuvos konsulatai.

„Iš Rusijos galima tikėtis bet ko, bet dažniausiai tokiose situacijose jie daro tit-for-tat (akis už ak – BNS). Kol kas to ir tikiuosi, maždaug lygiaverčio atsako“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Tuo metu G. Jakštaitė pabrėžė, kad Rusija yra „kūrybinga šalis“, todėl šalia įprastų priemonių gali sekti ir dezinformacijos srautas.

„Provokacijos gali būti tam tikros, kaltinimai šnipinėjimu, tarkim“, – svarstė politologė.

Erdvė manevrams 

D. Jakniūnaitės teigimu, nors diplomatinių santykiu su Kremliumi pažeminimas yra iš esmės simbolinis žingsnis, jis keičia ir praktinį darbą.

„Jei taip supaprastintai kalbant, iš politinio kontakto nueinama į techninius kontaktus arba techninį bendradarbiavimą, politinio lygmens klausimai paprasčiausiai negali būti svarstomi“, – sakė politologė.

Kaip sakė G. Jakštaitė, tolesnis įmanomas žingsnis – diplomatinių santykių nutraukimas: „Bet čia sudėtinga prognozuoti, ar Lietuva jo imsis“.

Pasak TSPMI profesorės, tai labiau teorinė galimybė, mat palaikyti kontaktus būtina net ir karo metu.

„Net ir karo lauke, diplomatinis kontaktas, komunikacinis kontaktas, deja, yra reikalingas. (...) Buvo imtasi simboliškai labai svarbaus ir reikšmingo žingsnio, bet kovoti dėl dar didesnės simbolikos – nematau prasmės“, – kalbėjo ji.

Be to, santykių palaikymas reikalingas ir sprendžiant „net ir pačius banaliausius konsulinius klausimus“, susijusius lietuviais Rusijoje, pridūrė ekspertė.

BNS