Politologas Linas Kojala: trys faktai, kurių nežinojote apie žmogaus teises

Jau šį penktadienį startuojančioje „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ moksleiviai kviečiami gilinti įvairių mokslų žinias, tarp jų – ir politologijos. Rytų Europos studijų centro vadovas, VU TSPMI lektorius Linas Kojala, studentų išrinktas vienu mylimiausių Akademijos lektorių, moksleiviams suprantama kalbės apie dilemas, su kuriomis susiduria žmogaus teisėmis besirūpinantys pasaulio galingieji. 

1 faktas: apie žmogaus teises viešojoje erdvėje pradėta kalbėti tik praėjusiame šimtmetyje

Nors apie žmogaus teises prabilta anksti ir žmogaus teisių atsiradimo istorija siekia seniausius laikus – Senovės Graikijos ir Romos humanistines idėjas, viešai prieinamuose šaltiniuose ši tematika įgavo pagreitį neįtikėtinai vėlai. 

„Prieš šimtą metų apie tokias temas kaip moterų, vaikų teisės, tos pačios lyties asmenų santykių tolerancija apskritai nebuvo rašoma. „Google Ngram“ statistiniai duomenys, analizuojantys įvairių viešų leidinių tekstus, rodo, kad šios temos pradėjo gausiau atsirasti leidiniuose tik po Antrojo pasaulinio karo – ypač šeštajame-septintajame dešimtmečiuose“, – kalbėjo L. Kojala.

Pasak politologo, tai rodo, kad pasauliniai karai ir jų sukeltos tragedijos – milijonai aukų, sugriauti miestai, sužaloti likimai – paskatino žmoniją susimąstyti ir aktyviau ieškoti būdų užbėgti panašioms katastrofoms už akių.

2 faktas: ne visos ekonomiškai stiprios valstybės propaguoja vakarietiškas žmogaus teises

„Tyrimai rodo, kad žmogaus teisių situacija yra tampriai susijusi su ekonominiu išsivystymu. Pastebima, kad ekonomiškai stiprios valstybės geriau saugo savo piliečių teises, nes supranta, kad būtent gyventojai kuria gerovę. Tiesa, yra ir išimčių. Pavyzdžiui, ekonomiškai stiprios valstybės Vidurio Rytuose mąsto ne visai taip“, – tęsė L. Kojala.

Anot pašnekovo, valstybėse, kuriose ekonomikos auga dėl gausių gamtinių išteklių, pavyzdžiui, Saudo Arabija, kol kas nesivadovauja vakarietiškais žmogaus teisių principais. Tą iliustruoja ir faktas, kad oficialus leidimas moterims vairuoti šioje šalyje suteiktas vos prieš metus.

Labiausiai piliečių teises saugo Europos šalys – čia jos suprantamos kaip pamatas, ant kurio statoma valstybė.

3 faktas: kai kur balsuoti rinkimuose... yra privaloma

Dažniausiai balsavimą rinkimuose laikome teise – piliečiai turi galimybę išreikšti poziciją ir pasirinkti, kas užims svarbiausias politines valstybės pozicijas. Tačiau šia teise galima ir nesinaudoti ir  rinkimuose nedalyvauti. Vis dėlto, yra valstybių, kuriose balsavimas rinkimuose yra privalomas.

„Kai kurios šalys akcentuoja, jog balsavimas – ne tik teisė, bet ir pareiga. Pavyzdžiui, Belgijoje privalomas balsavimas įvestas dar 19 amžiuje. Jei pilietis nebalsuoja, jam gali grėsti kelių dešimčių eurų bauda“, – pasakojo politologas.

Anot L. Kojalos, ši bauda faktiškai nėra taikoma. Tokios priemonės tikslas Belgijoje ir kitose valstybėse – paskatinti piliečių aktyvumą.

„Neretai demokratinėse šalyse rinkimuose dalyvauja tik apie pusė ar net mažiau rinkėjų, dėl ko prarandamas šalies reprezentatyvumas. Siekiant to išvengti, balsavimas formaliai privalomas dar keliolikoje valstybių, tarp kurių – Australija, Brazilija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Turkija ir kitos“, – sakė L. Kojala.

Plačiau apie  pasaulio politiką Rytų Europos studijų centro vadovas L. Kojala dalysis jau nuo lapkričio 19 d. prasidėsiančioje Įdomiųjų mokslų konferencijoje moksleiviams „Tūkstantmečio vaikų akademija“.