Politologai nevienareikšmiškai vertina G. Nausėdos aktyvumą užsienio politikoje migrantų klausimu

Lietuvoje migrantų skaičiams ir toliau nuosekliai augant, politikai taip pat aktyviai diskutuoja, kokių veiksmų reikėtų imtis ir ką būtų galima padaryti užsienio politikoje siekiant išspręsti šią situaciją. Nors su Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentu Charles‘iu Micheliu antradienį telefonu bendravęs šalies vadovas Gitanas Nausėda prakalbo apie galimas Europos Sąjungos spaudimo priemones Irakui, iš kurio ir atvyksta daugiausiai nelegalių migrantų, kalbėtis su šios valstybės Vyriausybe vyko užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tuo metu premjerė apsilankė nelegalios migracijos valdyme daug patirties sukaupusioje Graikijoje.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė akcentuoja, kad nors užsienio politika yra tiek prezidento, tiek Vyriausybės atsakomybės lauke, tačiau nelegalios migracijos klausimu daugiausiai matomas Ministrų Kabineto atstovų dalyvavimas. Nors šalies vadovas deklaruoja politikų vienybės poreikį, politologė kartu kelia klausimą, kiek apskritai derinami prezidento ir užsienio reikalų ministro veiksmai.

„Nepamirškime, kad pagal mūsų Konstituciją užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas yra dviejų subjektų rankose esantis dalykas. Tai paties prezidento ir, aišku, Vyriausybės, nes Konstitucijoje yra numatyta, kad prezidentas kartu su Vyriausybe (formuoja užsienio politiką – ELTA). Yra didžiulis klausimas, į kurį mes šiandien neturime atsakymo: kiek koordinuojamas prezidento veikimas su užsienio reikalų ministro ir visos Vyriausybės veikimu, kalbant apie šios krizės sprendimą. Šio veikimo sėkmė ir yra, kiek yra gebama dalintis atsakomybe, koordinuoti veiksmus“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.

Tačiau visiškai kitokio požiūrio laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Jis įsitikinęs, kad visų šalį ištinkančių krizių, kartu ir nelegalių migrantų krizės, valdymas pirmiausiai yra Ministrų Kabineto atsakomybė.

„Iš esmės visų krizių tvarkymas yra Vyriausybės reikalas, mes esame parlamentinė Respublika, atsakomybė yra parlamento ir Vyriausybės rankose. Prezidentas pagal Konstituciją turi daug mažesnes galias ir iš jo tikėtis, kad jis būtų Vyriausybės galva, irgi yra politiškai netikslu“, – Eltai teigė M. Jurkynas. 

M. Jurkynas: Vyriausybė, o ne Prezidentūra turi būti tiesiogiai atsakinga už migrantų krizės valdymą

VDU politologas laikosi pozicijos, kad prezidentas, nepaisant ribotų konstitucinių galių, nelegalios migracijos klausimą pakankamai aktyviai kėlė ir birželio pabaigoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. M. Jurkynas taip pat pabrėžia, kad šalies vadovas prie vieno stalo dėl šio klausimo susodino visų parlamentinių partijų lyderius, taip pat liepos mėnesį sušaukė dar vieną Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.

„Tą klausimą prezidentas yra kėlęs Europos Vadovų Taryboje, kur jis atstovauja Lietuvai. Šį klausimą jis vidaus politikoje irgi pakankamai politiškai aktyviai prižiūri. Tai mes matome ir iš vizitų, pasiūlymų, politinių partijų subūrimo, Valstybės gynimo tarybos sušaukimo. Atitinkamai natūralu, kad tas klausimas, kai atvyksta suderinti Europos Komisijos pareigūnai, kitų užsienio valstybių ar institucijų atstovai, pas prezidentą darbotvarkėje yra, manau, numeris vienas. Tai užsienio politikos veiklos aspektai, susiję su migrantų krize, nėra niekur nunykę“, – pažymi VDU profesorius, kartu pridurdamas, kad visgi tiesioginis nelegalios migracijos iššūkių sprendimas esą yra Ministrų Kabineto atsakomybė.

„Pagal Konstituciją (prezidentas ir Vyriausybė – ELTA) sprendžia pagrindinius klausimus, o vykdo kartu su Vyriausybe. Atitinkamai buvo ir prezidento bei premjerės susitikimas (...) Tai prezidentas pagal savo konstitucines galias tuos dalykus daro, o Vyriausybė yra atsakinga už tiesioginį įvairių problemų sprendimą, įskaitant ir nelegalios migracijos užkardymą ir nelegalių migrantų prašymų nagrinėjimą, statuso nustatymą, tolesnius veiksmus“, – tvirtino M. Jurkynas. 

Tačiau R. Urbonaitė šalies vadovo vaidmenį kol kas įvardija, kaip „neapibrėžtą dėl informacijos stokos“. Nors MRU politologė G. Nausėdos iniciatyvą susodinti politinių partijų lyderius prie vieno stalo taip pat laiko pozityviu veiksmu, tačiau ji teigia pasigedusi platesnės informacijos apie Lietuvoje vykusį prezidento susitikimą su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, pokalbius su „Frontex“ vadovu, nelegalios migracijos klausimo turinį EVT. Visgi ji teigia taip pat pasigendanti G. Nausėdos iniciatyvos siekiant palaikyti ryšius su kaimynine Lenkija, kuri nelegalios migracijos klausimu Lietuvai taip pat turėtų būti svarbus veiksnys.

„Ko labai pasigedau, tai Lenkijos, nes prezidentas pats kalbėjo apie itin gerus, draugiškus santykius su Lenkijos prezidentu, ir tų susitikimų būta daug, bet per šitą laikotarpį, bent jau iki praeitos savaitės, aš nemačiau, kad būtų kažkokia prezidento iniciatyva kalbantis su Lenkija, kuri mums šioje krizėje taip pat yra labai svarbi“, – mano R. Urbonaitė. 

Be to, politologė kelia klausimą, kaip apskritai vyksta šalies vadovo ir užsienio reikalų ministro bendradarbiavimas derinant pozicijas migrantų klausimu. Tai, kad trinčių tarp šių institucijų tikriausiai yra, R. Urbonaitės nuomone gali iliustruoti ir tas faktas, jog Lietuva vis dar neturi paskirto ambasadoriaus Europos Sąjungoje. Ambasadorius pagal Konstituciją Vyriausybės teikimu tvirtina šalies prezidentas.

„Mes to paties ambasadoriaus Europos Sąjungoje neturime ir tai šį tą turbūt sako apie gebėjimą koordinuoti veiksmus. Dabar ambasadoriaus mums labai reiia, dėl to, kad mums reikia komunikuoti su kitomis ES valstybėmis, Europos Komisija. Natūralu, kad čia klaustukų yra“, – pažymi MRU politologė.

Ji pasigenda viešos informacijos apie Prezidentūros ir URM veiksmų koordinavimą

R. Urbonaitė taip pat sako nerimaujanti, ar apskritai siekiant maksimalaus užsienio politikos efektyvumo, iki galo yra derinami G. Nausėdos ir G. Landsbergio veiksmai, kadangi, jos nuomone, apie šių institucijų bendradarbiavimą galima sužinoti tik iš viešai skelbiamų darbotvarkių, o šių institucijų santykiai esą „liko po širma“.

„Mes turime labai mažai informacijos viešumoje, kas yra daroma, kaip daroma, ir šioje vietoje daugiau koncentruojamės į tokius vidaus dalykus, bet mažai – į veikimą išorėje. Atrodo, kad viskas pasibaigė su keliais Gabrieliaus Landsbergio vizitais, Ingrida Šimonytė buvo Graikijoje, o toliau kol kas viskas. Prezidento atskirų vizitų kol kas nematome ir, nežinau, ar pamatysime“, – mano MRU politologė.

Kartu ji kelia klausimą, kiek apskritai Prezidentūra ir URM koordinuoja savo veiksmus.

„Klausimas, kiek tie veiksmai yra koordinuojami, o kiek tie du subjektai veikia tarsi atskirai. Čia ir yra didysis klaustukas: ar, tarkime, Gabrielius Landsbergis imasi iniciatyvos ir daro, ar vis dėlto yra galvojama, kas turėtų važiuoti, kas geriau mums atstovautų viename ar kitame susitikime“, – svarstė R. Urbonaitė, kartu akcentuodama, kad prezidentui siekiant aktyviai dalyvauti užsienio politikoje visgi yra reikalingas Vyriausybės palaikymas.

„Prezidentui visada reikia paramos iš Užsienio reikalų ministerijos, nes natūralu, kad vizitai yra remiami, derinami, yra tam tikra pagalba. Bendradarbiavimo labai reikia. Klausimas, ar čia vėlgi nėra įtemptų santykių išdava, kad mes aktyvaus prezidento nematome, o galbūt tai yra paties prezidento pozicija“, – teigė ji.

Visgi MRU politologė nemano, kad Vyriausybė kažkokiu būdu mėgintų slopinti prezidento iniciatyvas, kurių migrantų klausimu viešojoje erdvėje, jos vertinimu, nėra itin daug. Pasak jos, jeigu būtų susiklosčiusi tokia situacija, G. Nausėda tiesiog galėtų apie tai informuoti visuomenę.

„Manau, kad toks dalykas labai paprastai išsprendžiamas. Jeigu tik įvyksta blokavimas, yra paprastas dalykas – prezidentas išeina į viešumą ir pasako apie tai. Tokiu būdu, kai ta problema iškeliama į viešumą, tai yra labai nenaudinga Vyriausybei. (...) Manau, kad turbūt šansų nėra daug, kad kažkas blokuojama, nepaisant to, jog iniciatyvų yra, bet mes apie tai nežinome“, – svarstė R. Urbonaitė.

M. Jurkynas ministro vizitą Irake vadina pažeminimu

Tuo metu M. Jurkynas nesiryžo vertinti, kiek savo veiksmus koordinuoja Prezidentūra ir URM, tačiau G. Landsbergio vizito Irake rezultatus jis vadina pažeminimu. VDU politologas įsitikinęs, kad Irako Vyriausybės požiūrio į Lietuvą nebūtų pakeitę ir tai, jog ten būtų vykęs pats G. Nausėda, kadangi Lietuva viena esą tiesiog yra nepakankamai įtakinga tarptautiniu lygiu.

„Manau, kad tas vizitas nedavė jokių rezultatų. Priešingai, buvo tik diplomatinė kalba. Aš manau, kad mūsų užsienio reikalų ministras netgi buvo pažemintas, kadangi irakiečiai dar labiau padidino skrydžių į Minską skaičių. Vizitas nieko nedavė. Daug geriau, jeigu vizitas būtų vykęs su kokiu nors ES pareigūnu, kuris yra atsakingas už migracijos klausimus, tada to svorio galbūt buvę daugiau. Dabar nuvažiavus iš mažos valstybės į Iraką manyti, kad čia kažką pakeisi, yra naivu. Tai yra galių asimetrija ir mažos valstybės politikai turi suprasti, kad mūsų svoris gali būti didesnis tik per tarptautines organizacijas“, – aiškino M. Jurkynas.

Tačiau jis įsitikinęs, kad Lietuva tarptautinių institucijų paramos šiuo klausimu susilaukia ir būtent tai derybose dėl migrantų situacijos Lietuvai esą ir reikėtų išnaudoti.

„Antradienį mačiau laikraščio „Financial Times“ antraštę, kad ES įsipareigoja padėti Lietuvai, kuri patiria migrantų antplūdį, kurį organizuoja Lukašenka, paversdamas juos ginklais. Tai vien jau antraštės rodo, kad politinė parama yra ir bus. Mes per tai turime veikti, o vienai valstybei daug sunkiau tai pasiekti“, – įsitikinęs politologas.

R. Urbonaitė: galime fiksuoti faktą, kad šalies vadovas migrantų krizės valdyme nėra aktyvus

VDU profesorius tvirtina, kad atsižvelgiant į prezidento konstitucines funkcijas, nelegalios migracijos klausimu jis yra pakankamai aktyvus, o tai, kad šalies vadovas dėl šios krizės nedalyvauja užsienio vizituose, iš dalies esą galėjo lemti ir tai, jog vasarą daugeliui institucijų vadovų atostogaujant, apsilankymus užsienyje suorganizuoti tiesiog yra sudėtingiau.

„Prezidentas yra aktyvus pagal savo konstitucines funkcijas, tą jis ir daro. O kokie vizitai numatyti, reikia pasiskambinti į Prezidentūrą ir paklausti. Kitas dalykas, rugpjūtis vis tik yra atostogų metas ir dauguma politikų, institucijų vadovų irgi atostogauja. Susitikimai rugpjūtį protokoliškai sunkiau suderinami, nors būna. Reikėtų pasižiūrėti, kokių jų yra, bet aš manau, kad telefoninė diplomatija taip pat yra pakankamai aktyvi“, – mano M. Jurkynas.

Tačiau MRU politologė tvirtina, kad užsienio politikoje Vyriausybės atstovai buvo aktyvesni nei šalies vadovas.

„Prezidentas kol kas nėra labai aktyvus, tai mes galime fiksuoti tiesiog, kaip faktą. Taip, jis nevyko, jo nebuvo viename ar kitame taške. Buvo premjerė, buvo užsienio reikalų ministras. Prezidentas liko čia, Lietuvoje“, – įsitikinusi R. Urbonaitė.