Politologai neranda paaiškinimo dėl G. Kirkilo siūlymo dar šiais metais įteisinti balsavimą internetu

Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos siūlymas dar šiais metais įteisinti balsavimą internetu, nes esą rudenį numatomi rinkimai į Seimą gali neįvykti dėl piliečių baimės prie balsadėžių užsikrėsti koronavirusu, politologų teigimu, yra ne tik, kad sunkiai įgyvendinamas, bet, pasak jų, apskritai vargiai galima atrasti tikslų paaiškinimą, kodėl „sociadarbiečiams“ tai gali būti naudinga.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia, kad „socialdarbiečiai“ pastaruoju metu yra užgožti didžiųjų koalicijos partnerių, todėl, pasak jo, balsavimo internetu siūlymas gali būti sietinas su LSDDP bandymu sudominti rinkėjus ir atkreipti į save dėmesį. Kita vertus, politologas neatmeta galimybės, kad šį „socialdarbiečių“ siūlymą nulėmė ir bandymas konkuruoti su, pasak jo, ypač progresyviai šiuo metu atrodančiais socialdemokratais, bandymas pademonstruoti, kad ir LSDDP turi progresyvių idėjų.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė politologė Jūratė Novagrockienė taip pat teigia, kad šis netikėtas „socialdarbiečių“ siūlymas gali būti traktuojamas kaip viešųjų ryšių akcija.

A. Lašas: „socialdarbiečiai“ progresyvumu bando konkuruoti su socialdemokratais

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia, kad siūlymas dar šiais metais įteisinti balsavimą internetu iš „socialdarbiečių“ lūpų skamba keistokai.

„Ši tema šiek tiek yra pavėluota. Jeigu mes kalbame būtent apie internetinę erdvę, aš manau, tokiems rinkimams reikėjo ruoštis iš anksčiau. Reikėjo išsibandyti internetinę erdvę ir tai daryti ne Seimo rinkimuose, o pasiruošti kokiuose nors žemesnio lygio rinkimuose, išsibandyti ir tada pasižiūrėti, kaip visa sistema veikia“, – Eltai teigė A. Lašas.

Politologas akcentuoja, kad, nusprendus artėjančiuose Seimo rinkimuose įteisinti balsavimą internetu, kiltų daugybė rizikų kibernetiniam saugumui, į kurias dėmesį atkreipia ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak A. Lašo, tikimybė, kad ši „socialdarbiečių“ iniciatyva bus realizuota, yra labai maža.

Todėl politologas kelia klausimą, kodėl „socialdarbiečiai“ apskritai inicijuoja balsavimo internetu idėją. A. Lašo teigimu, panašu, kad šis LSDDP siūlymas yra sietinas su tuo, kad artėjant Seimo rinkimams „socialdarbiečių“ viešoje erdvėje beveik nesimato, jie yra užgožti didesnių koalicijos partnerių.

„Manau, kad internetinis balsavimas yra viena iš temų, kuri kažkaip atkreipia į juos dėmesį, iškelia juos šiame žiniasklaidos sraute į paviršių. „Socialdarbiečiams“ reikia kažką daryti, nes jų situacija nėra labai gera. Manau, jie puikiai suvokia, kad dabar yra vienintelis šansas, kada jie gali kažką nuveikti, sustartuoti, pasirodyti“, – sakė A. Lašas, primindamas, kad šiuo metu „socialdarbiečių“ reitingas siekia maždaug 2 procentus.

Politologas taip pat akcentuoja, kad šių „socialdarbiečių“ idėjų rinkimų kontekste nereikėtų vertinti kaip labai rimtų. Šis LSDDP siūlymas, pasak A. Lašo, yra bandymas pademonstruoti, kad partija turi progresyvių idėjų.

„Idėja neparuošta, nesimato, kad būtų labai aiškus planas. Tiesiog sakoma – darykime kaip estai. Neatrodo, kad „socialdarbiečiai“ reprezentuotų tokias idėjas, neatrodo, kad būtų vystę tokias idėjas, todėl aš tai ir traktuoju kaip tam tikrą sporadinį veiksmą, tam tikrą bandymą išsiskirti, kai visas dėmesys yra labiau sutelktas į „valstiečius“, ir netgi Lenkų rinkimų akcijos lyderiai matomi labiau nei „socialdarbiečiai“, – savo mintimis dalijosi politologas.

„Neatmesčiau tikimybės, kad bus ir kažkokių naujų idėjų, tiesiog bandomas, testuojamas vanduo, žiūrima, ar kažkas prilips, sudomins žiniasklaidą, sudomins rinkėjus“, – pridūrė jis.

A. Lašas taip pat neatmeta galimybės, kad tai gali būti „socialdarbiečių“ bandymas pakonkuruoti su jauną lyderį turinčiais socialdemokratais, kurie politinių partijų kontekste, pasak politologo, atrodo labai progresyviai.

„Galbūt toks tam tikras bandymas pakonkuruoti su socialdemokratais, kurie dabar turi jauną lyderį bei atrodo labai progresyviai. Kadangi „socialdarbiečiai“ visada norėjo save pristatyti kaip tikruosius socialdemokratus, šiuo atveju tai yra tam tikra konkurencinė niša ir parodymas, kad mes taip pat progresyvūs, gal neturime tokio jauno lyderio, kaip socialdemokratai, bet turime progresyvias idėjas“, – sakė A. Lašas.

A. Lašas taip pat atkreipia dėmesį, kad saugumo klausimai šiuo metu yra ypač aktualūs, todėl, pasak politologo, tai gali būti ir „socialdarbiečių“ bandymas sužaisti koronaviruso situacija, viešoje erdvėje pateikti save kaip partiją, pandemijos kontekste siūlančią konstruktyvius sprendimus.

Visgi politologas akcentuoja, kad rasti tikslų paaiškinimą, kodėl „socialdarbiečiams“ būtų naudinga tokį siūlymą pateikti, yra sunku.

„Negaliu tiksliai atsakyti, kodėl yra būtent tokie veiksmai pasirinkti, tikrai tai atrodo šiek tiek keistai, disonuoja su jų rinkėjais“, – apibendrino jis.

Politologo nuomone, balsavimas internetu Seimo rinkimuose „socialdarbiečiams“ nepadėtų pritraukti daugiau rinkėjų balsų.

J. Novagrockienė: kliūčių įdiegti elektroninį balsavimą mažėja

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė politologė Jūratė Novagrockienė taip pat teigia mananti, kad įvesti internetinį balsavimą iki rudenį vyksiančių Seimo rinkimų yra beveik neįmanoma. Pasak politologės, norint įteisinti elektroninį balsavimą, reikia tiek teisinio, tiek techninio pasirengimo. Todėl šis „socialdarbiečių“ siūlymas, J. Novagrockienės nuomone­, yra kiek netikėtas.

„Nežinau, ko „socialdarbiečiai“ tikisi, siūlydami elektroninį balsavimą, labai keista. Nemanau, kad tai jiems (sėkmę rinkimuose – ELTA) nei sumažintų, nei padidintų“, – svarstė politologė.

„(Vertinant – ELTA) „socialdarbiečių“ reitingus, jų galimybes patekti į naujai renkamą Seimą, tai tos galimybės tikrai yra labai menkos“, – pridūrė ji.

Politologė neatmeta galimybės, kad šis LSDDP siūlymas gali būti sietinas ir su inovacijų siekiu ir traktuojamas kaip viešųjų ryšių akcija.

Nepaisant to, kad, įteisinant balsavimą internetu reikalingas pakankamai ilgas pasirengimo procesas, tačiau, anot J. Novagrockienės, kliūčių įdiegti elektroninį balsavimą ilgainiui mažėja.

„Pas mus sukurtas Internetinio saugumo centras, yra labai daug saugiklių įvesta, ypač valstybinėse institucijose, nes ten, kur yra privatus sektorius, tai labai priklauso nuo to, kiek jis investuoja į kibernetinį saugumą. Valstybinės institucijos tuo pačios yra suinteresuotos, nes iš tikrųjų ne viena yra patyrusi ne tik kibernetinių atakų, bet taip pat vadinamųjų feikų, tai yra informacinių atakų. Todėl natūralu, kad jos turi labai nemažą patirtį ir yra sukūrusios saugiklius, kaip apsaugoti savo svetaines“, – sakė profesorė.

Todėl, J. Novagrockienės nuomone, ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ilgainiui galėtų pasirengti maksimalaus kibernetinio saugumo užtikrinimui ir apsisaugoti nuo atakų internetinio balsavimo metu.

„Manau, kad su Vyriausiąja rinkimų komisija ir balsavimo ­­technologijomis būtų lygiai tas pats procesas, būtų užtikrinamas maksimalus kibernetinis saugumas, apsisaugojimas nuo atakų, kad sistema nelūžtų“, – teigė J. Novagrockienė.

Kita vertus, anot profesorės, norint įsitikinti, kad balsavimo internetu sistema yra saugi, reikėtų bent kelių bandymų.

ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija siūlo įteisinti internetinį balsavimą dar šių metų Seimo rinkimuose. Apie tokias įregistruotas Seimo rinkimų įstatymo pataisas trečiadienį pranešęs LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad rudenį numatomi rinkimai į Seimą gali neįvykti dėl piliečių baimės prie balsadėžių užsikrėsti koronavirusu. Tą pačią mintį jis išsakė ir trečiadienį vykusiame NSGK posėdyje.

Savo ruožtu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje (NSGK) trečiadienį dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas sutartinai tvirtino – dėl pandemijos surengtas balsavimas internetu būtų tik dar labiau pažeidžiamas. Jų teigimu, jei jau yra politinė valia sekti internetinį balsavimą įteisinusios Estijos pavyzdžiu, tą daryti reikėtų nuosekliai – pradėti nuo žemiausio lygio rinkimų ir ilgų testavimo procedūrų.

ELTA