Aktualijos | 5 MIN.
Politologai abejoja, kad besitęsiantis mokytojų streikas artėjančiuose Seimo rinkimuose neigiamai atsilieps valdantiesiems. Pasak jų, švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui susitarus su keturiomis iš penkių profsąjungų, streikui trūksta masiškumo.
„Mokytojų nesusivienijimas šiai Vyriausybei padarė dovanėlę. Atlaikyti šį streiką jai bus daug lengviau. Matome visuomenės palaikymą, tačiau, jeigu streikuotų bent pusė mokytojų, tuomet su situacija susidurtų daugiau gyventojų, vaizdas būtų visai kitas. Tai verstų Vyriausybę galvoti apie kitokius sprendimus“, – Eltai sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė.
Be to, tęsė R. Urbonaitė, tam tikra prasme situaciją balansuoja faktas, kad Vyriausybė yra numačiusi atlyginimų kėlimo planą.
„Visuomenė girdi, kad prognozuojamas tam tikras atlyginimų kėlimas. Nėra taip, kad visiškai nieko nedaroma“, – pridūrė ji.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas taip pat mano, kad mokytojų streikas nepadarys didelio politinio poveikio dešiniųjų partijoms. Pasak jo, rinkėjams iki kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų dar liko nemažai laiko sureziumuoti streiko rezultatus.
„Praktiškai visos didžiosios politinės partijos, kai jos buvo valdžioje, patyrė mokytojų streiką. Nepasakyčiau, kad bus kažkoks reikšmingas lūžis, kuris iš esmės pakenks dabartiniams valdantiesiems. Tuo labiau, kad politiškai rinkimai dar yra toli ir mes nežinome kada ir su kokiais rezultatais baigsis streikas“, – pabrėžė politologas.
„Dar bus laiko ir rinkėjams, ir politikams suvirškinti streiko rezultatus, padiskutuoti kaip ir kiek buvo atliepti streikuotojų reikalavimai ir apskritai valstybės galimybės juos atliepti“, – akcentavo A. Lašas.
Visuomenės reakcijose nėra didelės nuostabos, kad būtent ši Vyriausybė nesusitvarko su įsisenėjusiomis švietimo problemomis, sako politologas. Anot jo, būtent dėl šios priežasties visuomenės pasitikėjimas sumažės ne dabartiniais valdančiaisiais, o visa politine sistema.
„Streikas nepriduoda taškų vienai ar kitai politinei jėgai, taškus jis labiau atima iš visos politinės sistemos. Mokytojų streikas pridės bendro nepasitikėjimo valdžia, bendros nuostatos, kad valdžia nesugeba išspręsti esminių visuomenės problemų“, – akcentavo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.
Politologai prognozuoja santūresnį streiką
Žvelgdamas į mokytojų streiko intenciją, A. Lašas mano, kad mokytojų profsąjunga nėra nusiteikusi taip radikaliai, jog bandytų tiesiogiai konfrontuoti prie ministerijos pastato.
„Manau, kad prie ministrės Petrauskienės vykęs mokytojų lipimas pro ministerijos langus pačiai profsąjungai nepridėjo populiarumo taškų. Visiškai atmesti tokio scenarijaus neįmanoma, bet greičiausiai šį kartą streikas bus santūresnis. Viskas, žinoma, priklauso nuo protesto dinamikos, ar nebus kažkokių papildomų įvykių, priekaištų, kurie sukeltų įtampą“, – sakė politologas.
R. Urbonaitė taip pat sako, kad nors ir ministerijos siūlymai neatliepia streikuotojų reikalavimų, kraštutinių priemonių bus siekiama išvengti.
„Jei mokytojai supras, kad niekas per daug nereaguoja ir niekas dėl jų streiko nesijaudina, tada, aišku, galima imtis kraštutinių priemonių. Bet aš vis dėlto galvočiau, kad jų bus bandoma išvengti. Iš Vyriausybės pusės taip pat bus bandoma dar kažkaip susiderėti“, – teigė politologė.
„Tik klausimas, kiek yra potencialo susitarti, nes ministras kalba apie pasiektas lubas ir tai, ką žada ministerija, kalbant apie atlyginimų kėlimą, yra labai toli nuo tų reikalavimų, kokiais į streiką atėjo mokytojai“, – pridūrė R. Urbonaitė.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugpjūčio pabaigoje pranešė skelbianti streiką. Rugsėjo 15 d. profsąjungai priklausantys mokytojai jau dalyvavo įspėjamajame streike.
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo penktadienį prasidėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) suorganizuotas mokytojų streikas, truksiantis mėnesį. Streiką pradėjo 186 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančiai mokytojų. Daugiausia ugdymo įstaigų streikuoja Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.
Penktadienį streikuojantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai pradėjo žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų. Vinco Kudirkos aikštėje nuo penktadienio organizuojamos įvairios diskusijos, taip pat vedamos pamokos palaikyti pedagogus atvykusiems mokiniams.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, mitingai prie Vyriausybės rūmų gali vykti kasdien nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 28 d., juose gali dalyvauti iki 2000 žmonių.
Nesutiko su pasiūlymais
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos. A. Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau.
etaplius TV
0
