Politologai nemano, kad kris S. Skvernelio reitingai: tiesmuką premjero stilių toleruoja visuomenė

Toks jau Sauliaus Skvernelio tiesmukas ir nevisiškai demokratines vertybes atitinkantis politikos stilius, sako politikos ekspertai ir sociologai, komentuodami žurnalistų pasipiktinimą ir protestus sukėlusį premjero atsisakymą atskleisti tai, ką jis kalbėjo Vyriausybės pasitarime dėl Registrų centro duomenų teikimo žiniasklaidai.

Nors žurnalistai niršta ir kalba apie demokratinei valstybei neadekvačią premjero reakciją, politologų nuomone, gana aukšti S. Skvernelio reitingai neturėtų susvyruoti. Jei, samprotauja politologai, viena visuomenės dalis skeptiškai sureaguos į tiesmukus ir nevisai demokratiškus premjero pasisakymus, kita visuomenės dalis - tą patį tiesiog įvertins kaip politiko stiprumo ir valingumo išraišką. Visgi, neatmeta politikos ekspertai, toks premjero stilius ilgainiui gali turėti ir neigiamų valstybei bei visuomenei pasekmių.

Kritikos ir kaltinimų demokratijos deficitu premjeras sulaukia ne pirmą kartą. S. Skvernelis ir anksčiau „pasižymėjo“ aštriais pasisakymais, neigiamai vertindamas tai, kas Vakarų demokratijose traktuojama normalia pilietinės visuomenės praktika. Dar savaitgalį premjeras apgailėtinais išvadino mokytojus, „Žalgirio“ arenoje nušvilpusius švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.

S. Skvernelis taip ne kartą yra išsakęs nuomonę, kad nepritaria politinių klausimų sprendimui rengiant mitingus ir kitokias protesto akcijas. Praėjusių metų lapkričio pradžioje S. Skvernelis, kalbėdamas apie atlyginimų kėlimą sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms, teigė, kad gydytojų streikų Vyriausybė netoleruos.

Komentuodamas Lietuvos medikų sąjūdžio ketinimus atlyginimų didinimo išsireikalauti mitingais, Premjeras teigė, kad tokia šantažo forma Vyriausybės tikrai nepaspausi. „Jeigu kažkas bando grasinti įvairiais streikais - tai kelias neperspektyvus“, - „Žinių radijui“ yra sakęs premjeras.

S. Skvernelis apskritai neslėpė, kad netiki savarankiška piliečių iniciatyva. Gydytojams kalbant apie mitingų organizavimą, jis davė suprasti, kad ne valdžios politika nusivylę piliečiai, bet interesų turintys politikai organizuoja nepasitenkinimo akcijas. 2018 m. sausio pradžioje medikams suorganizavus protesto akciją, premjeras teigė, kad medikų mitingu bando pasinaudoti socialdemokratai ir jų pirmininkas Gintautas Paluckas.

Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės nuomone, pasipiktinimą keliantis S. Skvernelio išsakomas požiūris į kai kuriuos demokratijos atributus nebūtinai suerzina visą visuomenę.

Politologė samprotauja, kad gali būti net priešingai - atskiros visuomenės grupės politiko atžvilgiu reiškiamą kritiką gali suprasti kaip puolimą dėl gerų darbų, kuriuos siekiama daryti žmonėms.

„Rinkėjai yra skirtingi, yra skirtingos jų kategorijos, todėl tie patys dalykai skirtingai bus vertinami skirtingose žmonių grupėse. Galime atsiminti, kad kritika politiko atžvilgiu ne visada reikšdavo ir jo palaikymo mažėjimą visuomenėje. Buvo netgi atvirkštinių reakcijų. Pavyzdžiui, žmonės susikuria teorijas, kad žiniasklaidos puolimas reiškia tai, jog politikas kažką pajudino ar kažkam trukdo. Žmonės gali sugalvoti įvairių teorijų“, - aiškino TSPMI profesorė.

Politologė priminė Konstituciją sulaužiusio Rolando Pakso apkaltos istoriją, kada kritikos iš įvairių žiniasklaidos ir politikos grupių sulaukęs politikas atskirų visuomenės grupių buvo ginamas, nes manyta, kad R. Paksas puolamas už gerus darbus.

Todėl, A. Ramonaitės nuomone, susvyruoti S. Skvernelio reitingai neturėtų, nes, aiškino profesorė, praradęs palaikymą vienoje visuomenės grupėje, didesnės paramos galėtų tikėtis iš kitos piliečių kategorijos.

Didelių reitingų svyravimų tikėtis neragina ir sociologas Romas Mačiūnas. Pasak jo, pastaroji skandalinga situacija tiesiog atitinka jo stilių. „Žmonės kažko panašaus tikisi iš jo“, - pabrėžia sociologas. Jis aiškino, kad ir ankstesnės panašios situacijos, į kurias patekdavo S. Skvernelis, reitingams neigiamos įtakos beveik neturėdavo.

A. Ramonaitė taip pat tvirtino, kad ne vieną premjero pasisakymą galima sieti tiesiog su tiesmuku ir nepakankamai mandagiu Vyriausybės vadovo stiliumi. Būtent tokio stiliaus, aiškino politikos ekspertė, kuriuo S. Skvernelis ir išpopuliarėjo.

„Prisiminkime, kaip jis, dar nebūdamas premjeru, dar prieš rinkimus, išpopuliarėjo dėl savo tiesmuko. Šis jo stilius, tiesą sakant, gal nepakankamai mandagiai atrodo ir kai kuriuos žmones nuteikia neigiamai, tačiau kita visuomenės dalis tai mato priešingai - kaip stiprumo ir valingumo išraišką“, - kalbėjo A. Ramonaitė.

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė taip pat abejojo, ar kris premjero reitingai. Pasak jos, premjerą palaikantis elektoratas dažniausiai panašius pasisakymus yra linkęs praleisti pro ausis ir nesureikšminti. Kita vertus, pabrėžė R. Urbonaitė, tai nėra tiesiog nekaltas kalbėjimas, kurį būtų galima nurašyti emocionaliai Vyriausybės vadovo asmenybei. Pasak jos, tai susiję su demokratijos suvokimo deficitu ir gali turėti rimtų pasekmių valstybei.

Politologės nenustebino premjero atsisakymas paviešinti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą. Anot jos, S. Skvernelis politiką ir pilietinę visuomenę supranta labai panašiai kaip ir kiti „valstiečių“ lyderiai - pastarieji, pasak jos, stokoja demokratijos veikimo principų suvokimo.

„Skvernelis rodo, kad jis yra ūkiškas reikalų tvarkytojas, tačiau gilesnio mąstymo apie demokratijos principus ir visuomenės veikimą jis stokoja. Aš neneigiu, kad jis ir apskritai „valstiečiai“ turi ir gerų tikslų, tačiau jų mąstymas tokiomis kategorijomis kaip „tikslas pateisina priemones“ rodo paprasčiausiai demokratinių principų stoką“, - aiškino politologė.

Visgi, svarstė politikos ekspertė, toks Vyriausybės vadovo stilius ir jo propaguojamas tiesmukas žiniasklaidos, kaip elitui atstovaujančios struktūros vaizdavimas, turi ir savo pasekmių valstybei. Apibendrindama pokalbį ji ragino rimtai įvertinti tokius valdžios lyderių veiksmus su žurnalistais, nes, pasak jos, politikai, mėtydamiesi kaltinimais žiniasklaidai, kartu ardo ir valstybės pamatus.

ELTA primena, kad žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė trečiadienį Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje.

Žurnalistai taip pat piktinosi, kad premjeras atsisako paviešinti Vyriausybės pasitarimo įrašą, kuriame, manoma, S. Skvernelis žiniasklaidą priskyrė verslui, kuriam duomenų teikti nemokamai nereikia. Vyriausybės atstovai įrašą ištrynė, argumentuodami, kad pasitarimai nebuvo viešinami nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

Pirmadienio vakarą reaguodamas į premjero sprendimą, šalia Vyriausybės rūmų Lietuvos liberalus jaunimas surengė mitingą. Jo dalyviai reikalavo nevaržyti žiniasklaidos laisvės ir atskleisti žurnalistams Registrų centro duomenis.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 21-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, premjeras yra antrasis tarp visuomenės veikėjų, kuriuo labiausiai pasitikima. Tai, kad labiausiai pasitiki S. Skverneliu nurodė 12 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Didžiausią visuomenės pasitikėjimą turi prezidentė. 23 proc. respondentų, paprašytų įvardyti, kuriuo visuomenės veikėju pasitiki labiausiai, nurodė šalies vadovę D. Grybauskaitę.

ELTA