Politologai išskyrė rizikas, su kuriomis Lietuva susidurs JAV prezidentu išrinkus D. Trumpą

Respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui laimėjus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimus, politologai išskiria svarbiausius pokyčius, su kuriais teks susidurti ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Ekspertai sutaria, kad bene didžiausiu iššūkiu taps neapibrėžtas JAV vaidmuo Rusijos ir Ukrainos karo kontekste.

Taip pat, pažymi politologai, daug klausimų kelia ir tolesni JAV ir Kinijos ekonominiai santykiai. Į valdžią sugrįžus respublikonų kandidatui, daug dėmesio sulaukia ir euroatlantinių santykių tvarumo klausimas – ši tema kėlė nemažai diskusijų ir ankstesnėje D. Trumpo kadencijoje.

JAV pozicija Rusijos ir Ukrainos kare – sunkiai prognozuojama

Anot ekspertų, kol nėra aiški naujojo prezidento kabineto sudėtis, sunku prognozuoti, kokią poziciją kare užims JAV. Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos teigimu, savo pažadus karą užbaigti kaip įmanoma greičiau D. Trumpas gali mėginti įgyvendinti įvairiais būdais, kurie nebūtinai bus naudingi Ukrainai ir rytiniam NATO flangui.

„Patys ukrainiečiai, matyt, jaučia, kad gali būti ir gerų dalykų – galbūt neliks dalies apribojimų, kurie egzistavo Baideno administracijos laikotarpiais, būtent ir dėl tolimojo nuotolio raketų naudojimo taikiniams Rusijos gilumoje, bet tai tuo pačiu gali reikšti ir norą susodinti abi puses prie derybų stalo, grasinant ir tai pačiai Ukrainai, kad parama mažės arba jos neliks, ir tikėtis, kad Ukraina kažkaip susitars su Rusija, net jeigu tas susitarimas Ukrainai nebus naudingas, ir tuo pačiu kenks visam NATO rytiniam sparnui ir jo saugumui“, – teigė L. Kojala.

Jam antrino ir Vilniaus universiteto (VU) TSPMI profesorė, politologė Dovilė Jakniūnaitė. Anot jos, Ukraina greičiausiai įvairiomis priemonėmis bus raginama sėsti prie derybų stalo, o tai turės įtakos visos Europos saugumo padėčiai.

„Greičiausiai labai smarkiai keisis pozicija Ukrainos atžvilgiu. Greičiausiai sumažės finansavimas, galbūt padidės spaudimas deryboms, tai šia prasme mes netiesiogiai, bet pajusime tą besikeičiančią saugumo situaciją aplinkui“, – kalbėjo profesorė.

D. Trumpo grįžimas į valdžią – grėsmė NATO tvarumui

Vis dėlto, anot jos, tai ne vienintelis nerimą keliantis klausimas. Akcentuojama, kad D. Trumpas savo retorikoje jau ilgą laiką pabrėžia, kad NATO narės turėtų didinti gynybai skiriamų lėšų dalį ir mažiau kliautis Valstijų parama. Daugeliui nerimaujant dėl to, kaip atrodys NATO ateitis, respublikonų kandidatui grįžus į valdžią, D. Jakniūnaitė tikina, kad toks nuogąstavimas turi pagrindo.

„Trumpo skepsis NATO atžvilgiu yra žinomas, ir (sunku pasakyti – ELTA) kokių retorinių, o paskui ir konkrečių priemonių jis imsis, pavyzdžiui, spausdamas valstybes dėl biudžeto didinimo. Nuspėti sunku, bet šita rizika tikrai išlieka, kiek bus tvarus NATO kaip aljansas“, – sakė politologė.

Kinijai žadami įvesti muitai gali neigiamai paveikti visos Europos Sąjungos ekonomiką

JAV ir Kinijos santykių paaštrėjimas buvo stebimas jau praėjusios D. Trumpo, kaip šalies vadovo, kadencijos metu. Be to, visos rinkiminės kampanijos metu naujai išrinktas prezidentas daug kalbėjo apie muitus, kuriuos rengiasi taikyti iš Kinijos įvežamai produkcijai. Politologo Lino Kojalos nuomone, šalių konkurencija bei iki 60 proc. galintys siekti tarifai neigiamai paveiks ne tik Valstijų santykius su Kinija, bet ir visos Europos ekonominę aplinką.

„Jau pirmojoje kadencijoje Trumpas įvedė muitus daliai kiniško importo. (...) Jeigu ta politika plėstųsi, tai labai komplikuotų ir Kinijos-Jungtinių Valstijų santykius ir turėtų, tikėtina, gana neigiamą efektą ir globaliai ekonomikai. Muitai yra suvaržymai, o suvaržymai ypatingai tokioms šalims kaip daugelis Europos Sąjungos valstybių, Lietuva, kuri priklauso nuo tarptautinės prekybos, gali turėtų neigiamų pasekmių, net jeigu tai tiesiogiai su mumis nebus susiję“, – įžvalgomis dalijosi VU TSPMI dėstytojas L. Kojala.

Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Ramūno Vilpišausko, aišku tik tai, kad JAV santykiai su kitomis šalimis kol kas yra sunkiai prognozuojami. Vis dėlto, pripažįsta jis, muitai, kuriuos ketinama įvesti ne tik Kinijos, bet ir ES šalių prekėms, gali stipriai paveikti ES ekonominę plėtrą.

„Kol kas galima tiktai prognozuoti didesnį neprognozuojamumą pasaulyje, o ypač – Amerikos užsienio politikoje po to, kai jis sausio mėnesį taps prezidentu“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

„Jis iš tiesų ruošiasi įvesti importo muitus visoms prekėms, ne tik iš Kinijos importuojamoms, bet ir iš Europos Sąjungos. Tai irgi gali turėti neigiamą poveikį ekonominei plėtrai visoje Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą“, – pridūrė jis.

Su tokia pozicija sutiko ir D. Jakniūnaitė. Ji pabrėžė, kad į tokį galimą scenarijų turėtų atsižvelgti ir į premjerus kandidatuojantis Gintautas Paluckas.

„Kinija yra pakankamai aiškiai suvokiama kaip strateginė konkurentė. Yra suvokimas, kad vis tiek reikės galvoti apie jos sulaikymą. Tiktai bus klausimas šiuo atveju, kokią retoriką pasirinks. Ir šia prasme Lietuvos užsienio politiką vykdantys politikai, nepaisant būsimo premjero deklaracijų apie tai, kad verta stiprinti, gerinti santykius su Kinija, turbūt turėtų šiek tiek labiau adapuotis arba labiau išklausyti signalų iš Vašingtono“, – sakė politologė.

ELTA primena, kad buvęs JAV prezidentas, respublikonas Donaldas Trumpas užsitikrino pergalę šalies vadovo rinkimuose ir grįš vadovauti Baltiesiems rūmams.