I. Šimonytei pasitraukus iš TS-LKD pirmininko rinkimų, dešinįjį partijos flangą gali ištikti lyderystės krizė

Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, pasitraukus I. Šimonytei, partijos pirmininko rinkimuose gali dominuoti krikdeminio sparno kandidatai.

„Turime situaciją, kad vadinamasis dešinysis partijos sparnas faktiškai lieka be ryškių žvaigždžių: neturime nei Gabrieliaus Landsbergio, nei Ingridos Šimonytės, nei galėjusios būti kandidate, bet dėl skandalo pasitraukiusios Monikos Navickienės. Faktiškai turime situaciją, kai rinkimuose gali dominuoti konservatyvusis partijos flangas“, – antradienį Eltai teigė R. Urbonaitė.

Anot R. Urbonaitės, I. Šimonytės sprendimą nekandidatuoti į partijos pirmininko postą galėjo lemti kelios priežastys.

„Manau, ji puikiai supranta tiek prezidento, tiek Seimo rinkimų rezultatus, kurie rodo, jog dabartinė lyderystė tiek Gabrieliaus Landsbergio, tiek jos pačios, nėra tokia ryški ir partijai tai yra tam tikras iššūkis, kai supranti, kad nebėra tokio populiarumo, kuris atneštų sėkmę rinkimuose. Todėl manau, kad matome jos apsisprendimą stabdyti savo labai aktyvų dalyvavimą partijos valdyme“, – teigė R. Urbonaitė.

„Manau, kad (iki šiol – ELTA) partija galėjo ją įkalbėti daugeliui dalykų: du kartus kandidatavimui į prezidento rinkimus ir premjeravimui, bet tikriausiai yra riba, kai pasakoma ne“, – pridūrė politologė.

Potencialiausias kandidatas L. Kasčiūnas gali siekti įtikti abiems partijos flangams

Todėl, pasak R. Urbonaitės, partija beveik neišvengiamai bus priversta keistis, o taip pat kis ir iki šiol joje vyravusi lyderystė. Ji svarsto, jog vienu iš potencialių kandidatų siekti partijos vadovo kėdės laikomas buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Nors politikas yra labiau krikdeminių pažiūrų, MRU dėstytojos teigimu, konservatorius gali bandyti siekti įtikti abiem partijos sparnams.

„Gali būti žaidėjų, kurie norės įtikti abiems flangams. Manau, kad tokią strategiją gali būti sau susiformavęs Arvydas Anušauskas, nes Laurynas Kasčiūnas yra labiau krikdemiško flango žmogus. Vis tik aš manau, kad L. Kasčiūno populiarumas šiandien yra labai stiprus, tik ar jo užteks finaliniam rezultatui – klausimas. Bet jo šansai tikrai yra nemaži“, – teigė R. Urbonaitė.

Tuo metu kitiems ryškesniems dešiniojo sparno konservatorių politikams – Seimo vicepirmininkei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei ar partijos frakcijos parlamente seniūnui Mindaugui Lingei – populiarumo gali pritrūkti, svarsto R. Urbonaitė.

„Žiūrėsime, kokią strategiją pasirinks labiau dešinės pusės flangas, nes jie dabar turi realiai kadrų trūkumą ir neaišku, kaip laviruos šiuose rinkimuose – ar dar bandys kovoti, ar pasiduos be kovos. Bet net jei ir bandys kovoti su, pavyzdžiui, Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, manau, kad jai būtų labai sunku nurungti Lauryną Kasčiūną“, – teigė politologė.

Dešiniojo flango kandidatas priklausys nuo partijos tikslų

Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat laikosi nuomonės, jog kol kas ryškiausia persona tarp galimų kandidatų į konservatorių vadovus išlieka L. Kasčiūnas. Visgi, politinės jėgos lyderio rinkimų baigtis reikšmingai priklausys nuo to, kokį tikslą sau bus išsikėlę partijos nariai, mano politologė.

„Pagal viešoje erdvėje esantį matomumą ir įdirbį, L. Kasčiūno galimybes vertinčiau kaip didesnes, bet tai yra partijos vidaus dalykas, jie gali strateguoti ir kitaip. Natūralu, kad jie pirmenybę gali teikti vidiniams veiksniams, kaip partijos narių telkimui, skyrių stiprinimui. Gal tuomet ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė turėtų daugiau galimybių. Bet viskas priklauso nuo to, kokie bus išsikelti tikslai – ar stiprinti partiją iš vidaus, ar veržtis labiau į rinkimų erdvę“, – Eltai teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Tuo metu vertindama I. Šimonytės sprendimą nesiekti lyderystės konservatorių partijoje, politologė pažymėjo, jog tokį žingsnį galėjo lemti patirtos nesėkmės prezidento ir Seimo rinkimuose, taip pat jau seniau partijoje prasidėję pokyčiai.

„Pirmas ženklas jau buvo, kai vyko jų viename vidaus skyriuje rinkimai, kai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis ją nurungė. Tai buvo toks pirmas ženklas, kuris, visgi, matyt, davė minčių susimąstyti. Juo labiau, kad nors ir per rinkimus konservatoriai surinko pakankamai daug rinkėjų balsų, turime juos vertinti kaip pralaimėtus. Tai natūralu, kad mes turėjome du lyderius, kurie rinkimų metu vedė, kadangi buvo pora, tai tikriausiai abiem ir derėjo prisiimti tą atsakomybę už pralaimėtus rinkimus“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Primenama, kad antradienio naktį ekspremjerė I. Šimonytė pranešė, jog nekandidatuos į TS-LKD pirmininkus. Laiške, kurį buvusi Vyriausybės vadovė išsiuntė partijos sekretoriatui, teigiama, kad konservatorė nusprendė leisti rinkimus laimėti tinkamesnei vizijai, o ne „autoritetui ar gebėjimui mobilizuoti prieš“.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusią savaitę TS-LKD skyriai baigė kelti kandidatus į partijos pirmininkus. Daugiausiai kartų pasiūlyta I. Šimonytė (69 kartus). Toliau rikiuojasi Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kurie atitinkamai pasiūlyti 65 ir 29 kartus.

Kaip Eltai teigė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis, iki pirmadienio sutikimą dalyvauti pirmininko rinkimuose išreiškė tik buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Visi skyrių iškelti kandidatai turi pateikti raštiškus sutikimus ar atsisakymus kandidatuoti į partijos pirmininkus iki šio penktadienio, gruodžio 27 d. TS-LKD pirmininko rinkimai vyks 2025 m. vasario 9 d. Antrasis turas, jeigu prireiks, vyks vasario 23 d.