Politologai atsargiai vertina siūlymus apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams: tuo gali pasinaudoti Kremlius

Nors Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė nurodo, kad vertybiškai klausimas abejonių nekelia, vis dėlto, anot jos, siūlymo įgyvendinimas praktiškai yra sunkiai įsivaizduojamas. Politologė atkreipia dėmesį, kad sprendimą turėtų priimti visos Šengeno zonos valstybės, o konsensuso šiuo klausimu kol kas nėra. Kita vertus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius svarsto, kad tokiu sprendimu galėtų pasinaudoti pats Kremlius. Anot jo, sankcija veikiausiai sudarytų sąlygas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tik dar labiau skleisti propagandą, esą Vakarai siekia izoliuoti visą Rusiją.

 

 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Sąjungos valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas. Reaguodama į tai Čekija praėjusią savaitę nurodė, kad draudimas išduoti vizas rusams galėtų papildyti paskelbtas sankcijas Maskvai. M. Šešelgytės nuomone, nors vertybiškai klausimas abejonių nekelia, vis dėlto toks veiksmas sudarytų sąlygas didesniam propagandos srautui.

 

„Viena vertus, gali būti poveikis toks, kad Rusija yra ir taip valstybė tvirtovė, kuri visą išorinį pasaulį vaizduoja kaip puolantį ir mobilizuoja gyventojus, siekdama gintis. Tai toks veiksmas gali lemti tikrai didesnę propagandą ir išnaudojimą jos vidiniais tikslais“, – komentavo politologė.

„Bet iš kitos pusės, yra ir vertybiniai klausimai. Tuo metu, kai Ukrainoje žūsta žmonės, rusai gali laisvai keliauti po įvairias Europos valstybes ir netrukdomai džiaugtis gyvenimu“, – svarstė ji.

 

Visgi, nors klausimas vertybiškai svarbus, M. Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad sankcijos pritaikymui būtinas visų šalių pritarimas.

 

„Nes jei nors viena Šengeno zonos valstybė išduoda vizas, tai leidžia keliautojams keliauti ir po kitas valstybes. Todėl tai būtų daugiau moralinis valstybių, kurios nori uždrausti, ėjimas, o ne praktinis, nes praktiškai sunku tokį dalyką įgyvendinti“, – kalbėjo politologė.

 

Dar praėjusią savaitę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs prieš draudimą, mat, įsitikinęs jis, sankcijų veiksmingumas susilpnėtų, „jei jos būtų nukreiptos prieš visus, įskaitant nekaltus žmones. O tokių valstybių kaip Vokietija, pažymi M. Šešelgytė, gali būti ir daugiau.

 

„Vokietija nėra pats radikaliausias pavyzdys. Vengrija, Kipras taip pat gali turėti kitą nuomonę, tai kol kas konsensuso šiuo klausimu nėra“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

 

Be to, pasirodžius raginimams sankcijas pritaikyti tik tiems Rusijos piliečiams, kurie aiškiai nepalaiko Kremliaus agresijos, M. Šešelgytė vertina taip pat atsargiai.

 

„Sudėtinga ir daugiau resursų reikalaujanti nei naudos atnešanti idėja. O kas bus tie kriterijai, pagal kuriuos skirstysime? Tai gali atnešti dar daugiau sąmyšio. Reikėtų papildomų patikros priemonių, tai, man atrodo, tai būtų daugiau žaidimas“, – pridūrė politologė.

 

 

Tuo tarpu politologas K. Girnius prasidėjusias diskusijas vertina kiek kritiškiau. Anot jo, sprendimas pritaikyti kolektyvinę bausmę visiems Rusijos gyventojams sudarytų sąlygas tik dar labiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtvirtinti savo režimą. K. Girnius pažymi, kad ši sankcija veikiausiai Kremliuje būtų traktuojama kaip Vakarų siekis sunaikinti Rusiją.

 

„Aš manau, kad tokia priemonė nėra tikslinga, nes tai būtų kolektyvinė bausmė ir nukentėtų rusai, kurie nepalaiko ir nepritaria karui. Reikia nepamiršti, kad Rusija yra autoritarinė valstybė. Autoritarinės valstybės piliečiai turi mažiau teisių, jie valdžios negali išrinkti, su jais nėra kalbama ir varoma propaganda. Čia yra toks akivaizdus palyginimas su Amerika. Kai buvo Irako karas, nemaža dalis inteligentijos, įtakingi laikraščiai, priėmė kaip tikrą pinigą tą propagandą ir palaikė invaziją. Tai negalime tikėtis iš rusų, kurie vis dėlto negauna informacijos ir kuriems gresia 15 metų bauda, jei tu pasisakai prieš karą. Tai, mano nuomone, nutarimas neišduoti vizų būtų perteklinis žingsnis“, – komentavo K. Grinius.

 

Kita vertus, politologas atkreipia dėmesį, kad Rusijos oligarchams sankcijos jau yra taikomos.

 

„Oligarchams jau dabar yra uždrausta, o žmonės keliauja ir gydytis, ir aplankyti šeimas, ir įvairiais kitais sumetimais, kurie nėra piktybiniai. Tai čia būtų nauja geležinė siena, kadaise sovietai neišleido savo piliečių į Vakarus, o dabar Vakarai neįsileistų rusų. Manau, kad tai nebūtų naudinga mums, o tai būtų naudinga Putinui, kuris galės aiškinti, kad ES siekia izoliuoti rusus“, – sakė politologas.

 

Be to, K. Grinius siūlymus vizas išduoti Rusijos piliečiams, nepalaikantiems karo, taip pat vertina kritiškai, mat nustatyti šiuo asmenis, jo teigimu, beveik neįmanoma. Taip pat, anot politologo, sunku įsivaizduoti, kad visos ES šalys galėtų sprendimą palaikyti.

 

„Baltijos šalyse į karą žiūrima šiek tiek skirtingai. Nustebčiau, jei palaikytų Vokietija, Prancūzija, Ispanija ar Italija. O šios šalys sudaro didžiąją daugumą ES piliečių. Ir kai kurie rusai turistai keliauja ne paplūdimiuose maudytis, o kultūriniais sumetimais. Nematau, kas būtų laimėta šiuo sprendimu, ir tai tik padėtų Putinui. O nepalaikantys karo jaustųsi diskriminuojami Vakarų. Tai nebūtų naudinga ir dar reikia klausti, kiek tai tęstųsi. Jei karas baigtųsi po metų, tai ar po metų jie galėtų keliauti?“, – kėlė klausimus politologas.

 

ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Sąjungos valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas.

 

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad draudimas galėtų papildyti sankcijas Maskvai. Estijos ir Suomijos vyriausybės paragino kitas Europos Sąjungos šalis uždrausti turistines vizas rusams.

 

Visgi Europos Komisijos (EK) atstovė ketvirtadienį pabrėžė, kad pagal galiojančius įstatymus visiškai uždrausti turistines vizas net neįmanoma. Pasak jos, kiekvienas prašymas turi būti nagrinėjamas atskirai.

 

Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.