Politinis nestabilumas kelia grėsmę Turkijos ekonomikai

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pagrindinio politinio oponento Stambulo mero Ekremo Imamoglu suėmimas sukėlė aštrią reakciją rinkose, savo naujoje apžvalgoje rašo rizikos vertinimo bendrovė „Coface“.

Pagrindinės opozicinės partijos CHP narys E. Imamoglu dėl kaltinimų korupcija ir įtarimų „pagalba teroristinei organizacijai“ sulaikytas kovo 19 dieną.

Tai sukėlė plataus masto protestus visoje šalyje. Nors opozicija teigia, jog sulaikymas buvo politiškai motyvuotas, vyriausybė atmeta šiuos kaltinimus ir teigia, kad teisminė sistema veikia nepriklausomai.

Kaip pažymi „Coface“, Turkijos lira, palyginti su JAV doleriu, nuvertėjo apie 12 proc., daugiausia dėl riboto likvidumo ir vėluojančios centrinio banko reakcijos, nors vėliau šie nuostoliai sumažėjo iki 3 procentų

Nors po centrinio banko įsikišimo rinkose buvo palyginti ramu, staigus liros nuvertėjimas ir iki 2023 metų vidurio vykdytos nestandartinės ekonominės politikos liekamasis poveikis mažino investuotojų pasitikėjimą.

Reaguodamas į krizę, Turkijos centrinis bankas praėjusią savaitę surengė neeilinį posėdį ir paskelbė priemones, skirtas stabilizuoti liros kursą. Buvo padidinta vienos nakties skolinimosi norma nuo 44 proc. iki 46 proc., sustabdyti savaitiniai atpirkimo sandorių aukcionai ir nuspręsta pradėti 90 dienų obligacijų išleidimą.

Nepaisant šių priemonių, netrukus Turkijos penkerių metų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) kaina šoktelėjo nuo 250 iki 325 bazinių punktų. Tai rodo didėjantį investuotojų nerimą dėl ekonominio stabilumo. Tačiau šis skaičius vis dar mažesnis nei rekordiniai 900 bazinių punktų 2022-aisiais.

Turkijos finansų ministras savo ruožtu tvirtino, jog buvo imtasi visų rinkos veikimui būtinų priemonių, o valstybės ekonominė programa ir toliau vystosi pagal planą.

Auganti rizika

Mero sulaikymas ir su tuo susijusios korupcijos tyrimo bylos sukėlė protestus prieš valdžią. Nors šie įvykiai vargu ar nulems politinius pokyčius, jie didina šalies politinę riziką. Augantis visuomenės nepasitenkinimas gali dar labiau destabilizuoti rinkas.

Centrinio banko sprendimas didinti palūkanų normas gali sukelti sudėtingesnes finansines sąlygas tiek samdomiems darbuotojams, tiek gamybos sektoriui. Tai gali sukelti ekonomikos sulėtėjimą ir didinti socialinę įtampą.

Šie įvykiai taip pat kelia susirūpinimą dėl įprastinės ekonominės programos ateities, ypač dėl to, ar bus tęsiamas dezinfliacijos procesas. Po 2023 metų gegužę įvykusių prezidento rinkimų ir vėliau pasikeitus makroekonominei politikai, portfelio įplaukos į Turkiją smarkiai padidėjo.

Nuo 2023 metų gegužės Turkija pritraukė apie 34,5 mlrd. JAV dolerių (32 mlrd. eurų) kapitalo, tačiau dabartiniai įvykiai gali sustabdyti arba sulėtinti šiuos srautus.

Dėl tokių pokyčių ekonomika gali patekti į didelės infliacijos ir mažo augimo ciklą.

Infliacija išlieka didelė, nepaisant pastangų ją suvaldyti. Nors metinė prekių infliacija sumažėjo iki 30 proc., paslaugų infliacija vis dar siekia 60 procentų. Tai gali dar labiau apsunkinti kainų stabilizavimą ir skatinti tolesnį liros nuvertėjimą.

Dėl prastos ekonominės padėties centrinis bankas tikriausiai atsisakys planuotų palūkanų normų mažinimų ir gali dar labiau sugriežtinti pinigų politiką. Tokia situacija gali padidinti privačiojo sektoriaus skolinimosi kaštus ir apsunkinti įmonių veiklą.

Pastarieji įvykiai dar kartą iškėlė klausimų apie centrinio banko sukauptų užsienio valiutos rezervų pakankamumą.

Pagrindinis politikos formuotojų dėmesys, tikėtina, bus sutelktas į vidaus paklausą užsienio valiutai. Reikšmingas arba spartus indėlių „dolerizavimas“ būtų rimtas iššūkis ekonomikai ir valdžiai.

Nuolatinis valiutos kurso silpnėjimas gali paskatinti centrini banką didinti ir ilgesnį laiką išlaikyti aukštas palūkanų normas siekiant suvaldyti infliaciją.