Veidai | 13 MIN.

Politikų retoriką išanalizavusi mokslininkė: norma tapo pakeltas tonas

Reporteris Inga
2020 m. sausio 19 d. 15:23
politiku-retorika-isanalizavusi-mokslininke-norma-tapo-pakeltas-tonas.jpg

„Kaltinimo naratyvai, purvo vonios, šmeižimo kultas, politinių oponentų atviri įžeidimai. Labai dažnai politinėje retorikoje įdarbinama ironija. Kita vertus, kurdamas savo įtikinamumo etosą, politikas apeliuoja ir į nekvestionuojamus autoritetingus išorinius šaltinius: žemę, šeimą, bendruomenę, Lietuvą, tautą. Galima apibendrinti, kad Lietuvoje sugestyvios retorikos išraiškos svyruoja nuo emocionalaus lyrizmo iki grubaus negatyvizmo“, - sako socialinių mokslų daktarė Giedrė Vaičekauskienė.

Visai neseniai - dar prieš 7 metus klaipėdiečiai Giedrę Vaičekauskienę pažinojo kaip vieną mylimiausių televizijos „Balticum“ vedėjų ir, ko gero, gražiausio balso Klaipėdoje savininkę, o nuo praėjusių metų gruodžio - ji jau politikos mokslų krypties socialinių mokslų daktarė. „Mokslas man visada buvo svarbus. Esu laiminga, kad padariau šį darbą. Rašiau ne į stalčių, siekiau, kad disertacija būtų moksliškai vertinga, įdomi ir naudinga visuomenei“, - sako Giedrė. Jos disertacija atskleidžia iš esmės pasikeitusį politikų bendravimą su rinkėjais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

Kokia jūsų disertacijos tema? Kaip skamba moksliškai ir kaip ją pristatytumėte paprastam žmogui, šiandien nutolusiam nuo mokslo?

Mano disertacijos tema skamba taip: „Lietuvos politinių lyderių retorikos projektavimas ir sugestyvumo išraiškos“. Tai yra mokslinis tyrimas, aktualizuojantis retorikos ir jos ypatybių vaidmenį politiniams lyderiams kuriant patikimumo įvaizdį rinkėjams. Tai yra politinės komunikacijos laukas.

Kas veikia, kaip veikia ir kodėl veikia naujojoje visuomenės sąveikoje internete, visoje hibridinėje žiniasklaidos sistemoje. Šiandien turtingame informaciniame lauke veikia dvi - tiek tradicinės žiniasklaidos, tiek socialinių tinklų logikos. Nuo jų tarpusavio priklausomybės, maišymosi priklauso ką šiandien matome, skaitome skaitmeniniuose ekranuose, kaip kalba tiek politikai, tiek jų sekėjai.

Taigi, svarbu pasakyti, kad mano disertacija nėra vien apie politinių lyderių retorinę raišką, mane taip pat domino politinės komunikacijos transformacijos, t. y. kaip dabarties politikai, besidalijantys naujienomis su visuomene, tas naujienas įrėmina, ką įtraukia į diskursą ir ko ne, kaip retoriškai savo rinkėjams formuoja socialinę realybę.

O kalbant trumpai ir paprastai, ši disertacija atskleidžia iš esmės pasikeitusį politikų bendravimą su rinkėjais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. To priežastys - visur esantis internetas, naujos politinės komunikacijos platformos, technologijos, išaugęs populizmas.

Kodėl pasirinkote būtent tokią temą?

Imtis šio tyrimo paskatino savarankiški politikų pasirodymai per medijas, kai kalba (tiek verbalinė, tiek neverbalinė) tampa individualizuotos politinės lyderystės įrodymu rinkėjams. Kai politinis lyderis asmeniškai naujosiose medijose kalba savo elektoratui, kai politinė ideologija ar partijos simboliai tampa mažiau svarbūs. Kalbos priemonės veikia kaip ženklai, kuriuos retoriai (gr. - kalbėtojas) naudoja susitapatinti ar integruotis į auditoriją. Tie ženklai, kaip „naujoji“ retorika, mane ir domino labiausiai.

Pirmiausia manyčiau reikia visiems pripažinti, kad konkrečios asmenybės pasaulyje šiandien tikrai keičia politiką. Politikai ne tik darosi panašūs į pramogų pasaulio žvaigždes, o tokie jau yra. Kartu su naujomis politinės komunikacijos platformomis „Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir jų technologijomis keičiasi politikų politinė elgsena ir kalba, išvaizda. Populistinės retorikos apoteozės metais laikomi 2016-ieji, kai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas. Mokslinėje literatūroje Trumpas laikomas žiniasklaidos meistru, žinančiu, kaip įrėminti naujienas ir pritraukti visų dėmesį.

Kita inspiracija imtis tyrimo - viešojoje erdvėje dažnai vartojama sąvoka „populizmas“, nesigilinant į šios sąvokos daugialypiškumą ir dar plačiai nežinomą, Vakarų tyrėjų pradėtą artikuliuoti naują požiūrį, kad populizmas visa apimančioje medijų aplinkoje reiškia ir komunikacijos fenomeną.

Taigi, tyrimu siekiau tiek akademinio iššūkio, tiek sužadinti visuomenės kritinį mąstymą, kad populizmas nebėra tik nerealūs politikų pažadai. Tai yra nebeaktualus mąstymas, nes supaprastintomis apeliacijomis į rinkėją šiandien kreipiasi kone visi politikai, nepaisydami partinės priklausomybės ar nuorodos į rinkimų komitetą. Populistinė retorika kasdien įgauna naujų išraiškų.

Noriu pabrėžti, kad egzistuoja skirtumas tarp mokslininkų konceptualizuoto „plonojo“ populizmo stiliaus, kai politiniai lyderiai retoriniais elementais įvairioje žiniasklaidoje siekia sukurti artimą ryšį su rinkėjais, nusimesti oficialumo kaukes ir „tirštojo“ populizmo, kuris vertintinas kaip kai kurių pasirinktų visuomenės grupių išstūmimas, įvardijimas kaip „pavojingi kiti“, antikonstitucinis tonas ir autokratinio lyderio pareiškimai.

Taigi, siekiant suprasti politinį populizmą, reikia analizuoti populistinę komunikaciją. Šiame kontekste labai svarbus yra žiniasklaidos vaidmuo, apie kurį Lietuvoje taip pat nedaug kalbama. Juk egzistuoja ne tik politinis, bet ir žiniasklaidos populizmas. Populistinė komunikacija per žiniasklaidą aiškinama būdais, kai populistiniai politikų, kitų aktorių pranešimai žiniasklaidos platformose yra padidinami, padauginami.

Charizmatiški, žiniasklaidos darbo logiką puikiai išmanantys lyderiai kaip populistiniai aktoriai naudoja tabu laužymo retoriką, jų kalba yra aštri, tenkinanti žiniasklaidos logiką ir remianti jos vertybes, tokias kaip skandalingumas, konfliktai, visa, kas nutraukia rutiną.

Šiuo tyrimu siekta atsakyti, kas slypi po emocingais politinių lyderių pranešimais naujosiose medijose.

Kyla klausimas, kiek autentiškai „kalba“ patys politikai?

Geras klausimas. Net ir geriausiais oratoriais pasaulyje laikomi politikai, kaip tarkime Barackas Obama, turėjo savo kalbų rašytoją Jon Favreau. Tai yra viešai žinoma. Nežiūrint to, auditorija iš pasisakymų vertino ne Favreau charakterį ir įtaigumą, o prezidento Obamos. Taigi, laikausi nuomonės, kad politinis lyderis yra atsakingas už savo kalbą, tekstą, vaizdo istoriją, nežiūrint to, kad jam ją parengti padėjo kažkas kitas.

Kurių politikų retoriką analizavote? Beje, ar jie žinojo, kad tapo mokslinio tyrimo objektu?

Politikai yra vieši asmenys, jų kalba ir veiksmai nuolat yra žurnalistų ir tyrėjų akiratyje. Suprantama, kad rinkdamasi tam tikras personalijas, rėmiausi mokslinės atrankos ir tyrimo etikos kriterijais. Reikia pasakyti ir tai, kad šiuo atveju gal svarbiau yra ne tiriamojo politiko pavardė, o jo kalbos kaip reiškinio hibridinėje žiniasklaidoje raiška, „naujosios“ politinės retorikos fiksavimas, politinės lyderystės pokyčiai transformacijas patiriančioje politinėje komunikacijoje.

Mane domino retorinio įtikinamumo ir patikimumo projekcijos atskirų Lietuvos politikų diskursuose, pradedant mediatizuotais pasirodymais tiesioginiuose merų rinkimuose 2015 m., kai išaugo individualaus lyderio retorikos reikšmė, daugiausiai sekėjų platformoje „Facebook“ turinčių 2016-2020 m. kadencijos Seimo narių Ingridos Šimonytės, Ramūno Karbauskio, Gabrieliaus Landsbergio retorika ir atskirų politinių lyderių kaip kandidatų verbaliniai ir neverbaliniai pasirodymai 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimų cikle.

Mano kaip tyrėjos siekis buvo surinkti kuo daugiau empirinių duomenų, atskleidžiant dabarties politinės komunikacijos pagrindinio centro - vadinamojo mesendžerio - reprezentacijos charakteristikas. Interviu savo patirtimi sutiko pasidalyti Agnė Bilotaitė, Vytautas Grubliauskas, Remigijus Šimašius, Artūras Zuokas, Andrius Kupčinskas, Visvaldas Matijošaitis. Nustatytos kalbinės ir nekalbinės savybės leidžia susidaryti visuminiam politikos vaizdui Lietuvoje ir prognozuoti tam tikras tendencijas.

Manau, kad tos tendencijos įdomios ir mūsų skaitytojams. Ar galite atskleisti bent keletą išvadų, kurias padarėte?

Lietuvos politinėje retorikoje nekalbama apie ateitį, nesivaržoma idėjomis, trūksta politinės pozicijos ekonominiu ir kitais klausimais, darančiais įtaką šalies, regiono gyvenimui, visuomenės bendrabūviui.

Vietoj socialinio idealo / vizijos komunikavimo individualus politinis lyderis dar labiau sureikšmina savo nuomonę, politikos personalizacija stiprėja.

Labiausiai tyrimo metu išryškėję lietuviško konteksto ypatumai yra šie: kaltinimo naratyvai, „purvo vonios“, „šmeižimo kultas“, „neteisybės“ sakymas, politinių oponentų atviri įžeidimai. Labai dažnai politinėje retorikoje įdarbinama ironija. Bendradarbiaujantis humoras yra retas.

Kita vertus, tyrimas atskleidė, kad Lietuvos politiniame diskurse pradėtos artikuliuoti moralinės vertybės, nėra labai dažna mūsų politinių lyderių praktika. Kurdamas savo įtikinamumo etosą (gr. ethos - paprotys, įprotis, būdas) politikas apeliuoja į nekvestionuojamus autoritetingus išorinius šaltinius: žemę, šeimą, bendruomenę, Lietuvą, tautą.

Galima apibendrinti, kad Lietuvoje sugestyvios retorikos išraiškos svyruoja nuo emocionalaus lyrizmo iki grubaus negatyvizmo. Lietuvos politinių lyderių retorikos raiška, dalijantis informacija, atspindi vakarietiškojo pasaulio tendencijas, kai vieša lyderystės norma tapo pakeltas retorinis tonas.

Politinė retorika mūsų šalyje labiau tarnauja kaip oponentų arši, tiesmukiška kritika, o ne demokratinis idėjų diskutavimas, rodant deramą pagarbą politiniams priešininkams, auditorijai ir pačiam viešam žodžiui.

Tai kas iš to? Apie ką būtina kalbėti?

Manyčiau, kad pirmiausia atsakomybę turėtų prisiimti patys politiniai lyderiai, kurių kalbą perima jų partijos nariai, taip pat ir sekėjai. Teigčiau, kad masės žmogus ir skaitmeninės revoliucijos amžiuje plaukia pasroviui, jis nesimoko. Tačiau jam patinka spektakliai. Komunikaciniai taip pat, kuriuos šiandien kuria masinės auditorijos palaikymo siekiantys politikai.

Jei teigiu, kad masės žmogus netobulėja, tai iš aktyvių debatų viešojoje erdvėje pastebime, kaip daugėja kritiškai nusiteikusių išsilavinusių žmonių, kuriems toks komunikavimo stilius nepriimtinas, jie tokius lyderius nubaus už juos nebalsuodami.

Tik klausimas, kurių rinkėjų Lietuvoje yra daugiau: remiančių „tirštąjį“ populizmą ar sąmoningų piliečių, gebančių atpažinti politinius „gelbėjimo“ spektaklius?

Beje, atsakomybę dėl paplitusio negatyvizmo turėtų prisiimti ir žiniasklaida, ypač interneto, kuriame klesti anoniminiai komentarai, pakeltas tonas ir redakcijos nesiima saugoti retorinių standartų. Manyčiau, žiniasklaida turi pradėti rodyti kitokią kultūrą.

Taip pat svarbu, kaip savo asmeninėse paskyrose „Facebook“ ir „Instagram“ reiškiasi žinomi Lietuvos nuomonės formuotojai, laikomi elitu. Virtualioje agoroje jie taip pat kalba pašaipiai, užgauliai kai kurių adresatų atžvilgiu. Manyčiau, kad viešieji intelektualai, mokslininkai turėtų daugiau reikštis šia problematika. Ši disertacija, teigčiau, taip pat yra indėlis, skatinantis svarstyti ir diskutuoti apie aukštesnę politinę kultūrą, apmąstyti dabarties politinę retoriką.

Ar galite išduoti, kuris politikas geriausiai įvaldęs retorikos meną?

Greitas atsakymas būtų toks: tas, kuris prikausto jūsų dėmesį, kalba, tarsi įgarsindamas jūsų pačių mintis. Disertacijos tikslas nebuvo pavardėmis įvardyti geriausius šių dienų retorius. Tai būtų nesusipratimas (šypsosi). Ką tikrai šiandien galiu tvirtinti, kad būtina atskirti du dalykus: geras / blogas retorius ir gera / bloga retorika. Žinome, kad geram retoriui pavyksta pavergti auditoriją, ją įtikinti. Tačiau dar nereiškia, kad jo retorika yra gera, ji gali būti pavojinga, agresyvi etiniu požiūriu. Tokių pavyzdžių turime pakankamai.

Šioje vietoje labai tinka citata iš mano darbo: „Nors ir kalbėtojo ketinimai dažnai būna neaiškūs ir galiausiai atrodo nepažįstami, jų retorika vis tiek gali atverti langą į tos visuomenės, iš kurios jie kilę, vertybes.“

Apibendrinant kalba slepia nepaprastus dalykus. Retorika yra kiekvienos visuomenės tam tikro laikotarpio kultūros atspindys.

Šiam darbui skyrėte 5 gyvenimo metus. Kas toliau?

Dirbti toliau (juokiasi). Toks jausmas, kad niekas nepasibaigė, o tik prasidėjo. Artimiausiuose planuose - moksliniai straipsniai, dėstymas, viešojo kalbėjimo mokymai. Smagu, kad retorika, kaip įtikinimo menas, vis keliauja kartu su manimi.

Ilgametė retorikos praktika dirbant televizijoje žurnaliste ir laidų vedėja natūraliai atvedė į akademinį pasaulį. Ir vis neįmanoma pamiršti to jausmo turbūt iš šeštos klasės, kai mokytoja palikdavo tekstą ir išeidavo, o man dažnai tekdavo jį garsiai skaityti, ir net vadinamieji chuliganai ramiai klausydavosi. Kaip supratote, norėčiau grįžti ir į filmų įgarsinimą, kurį paskutiniais disertacijos rašymo metais teko apleisti.

Beje, kai socialinėje erdvėje paskelbėte, kad apsigynėte disertaciją ir jau esate mokslų daktarė, tarp gausybės sveikinimų buvo ir tokių užuominų, esą sulaužėte stereotipus. Negi tikrai visuomenė vis dar galvoja, kad graži moteris šviesiais plaukais tuo ir turėtų apsiriboti? Kaip reaguojate į tai?

Reaguoju normaliai. Juk stereotipai labai gajūs ir tam tikra visuomenės dalis vis dar vadovaujasi standartiniais šablonais. Trisdešimt metų mūsų demokratijai, tačiau kai kuriems žmonėms tikrai sunku gyventi įvairesnėje visuomenėje su daugiau demokratijos. Asmeniškai pati išgirstu įvairių vertinimų dėl amžiaus, pavyzdžiui, „keista, kad nori mokytis“, ir pan. Man irgi keista, kad kažkam tai keista (juokiasi).

Mano aplinkoje visos šiuolaikinės mokslininkės yra simpatiškos ir modernios, taip pat ir tos, kurioms per septyniasdešimt. Gilinimuisi į reiškinius plaukų spalva nedaro jokios įtakos, bet labai svarbios savybės yra smalsumas, pastabumas, darbštumas ir kasdienė rutina - skaitymas, mąstymas, rašymas.

Prisipažinsiu, kad tarp sveikinimų man vienas maloniausių buvo pastebėjimas dėl darbštumo. Šis bruožas gali atrodyti toks senoviškas, tačiau „nuomonės epochoje“ labai reikalingas. Ypač šiandien, kai visi - žurnalistai, politikai ir aktyvūs piliečiai - varžosi dėl populiarių naujienų, netrūksta nepatikrintų faktų tiražavimo, agresyvios verbalinės nuomonės eskalavimo. Viešajame gyvenime ir politikoje tai palaiko negatyvizmo tradiciją. Kai svarbiausia yra skandalinga emocija, o ne faktas. Kai tam tikro influencerio „tiesa“ yra svarbiausia aktualija ir žinia.

Taip, faktų tikrinimas yra nuobodus dalykas, tačiau būtinas. Juk gerai, kad kažkam greičio amžiuje tai rūpi.

Lietuvos politinėje retorikoje nekalbama apie ateitį, nesivaržo idėjos, trūksta politinės pozicijos ekonominiu ir kitais klausimais, darančiais įtaką šalies, regiono gyvenimui, visuomenės bendrabūviui. Masės žmogus ir skaitmeninės revoliucijos amžiuje plaukia pasroviui, jis nesimoko.

Tačiau jam patinka spektakliai. Komunikaciniai taip pat, kuriuos šiandien kuria masinės auditorijos palaikymo siekiantys politikai. Politinė retorika mūsų šalyje labiau tarnauja kaip oponentų arši, tiesmukiška kritika, o ne demokratinis idėjų diskutavimas, rodant deramą pagarbą politiniams priešininkams, auditorijai ir pačiam viešam žodžiui.

Vienas svarbiausių šio tyrimo iššūkių buvo išanalizuoti ne technines platformas internete, per kurias piliečiai gauna daug žinių apie politiką ir visuomenę, o apsvarstyti ir įvertinti konkretaus politinio lyderio, pasakojančio apie politiką ir kuriančio pasitikėjimą politika, kalbą ir įvaizdį internete.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.​


Šiauliai
Prie Kūčių stalo – švaria siela ir kūnu
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0
Žvaigždės padeda surasti idealų partnerį ir apsaugo nuo to, kuris visiškai netinka. Astrologai nurodo šešias poras, kurių santykiai iš anksto pasmerkti žlugti. Šių Zodiako ženklų charakteriai nesutampa. Blogiausia tai, kad žmonės iš pradžių būna apakinti aistros ir savo klaidingą pasirinkimą neretai suvokia per vėlai. Neapsigaukite!
Lietuva | 3 MIN.
0
Pasaulis
Pakruojis
Ispanei, kuri po gimimo ligoninėje buvo sukeista su kita naujagime ir dėl to augo ne savo biologinėje šeimoje, praėjus 23 metams sulauks 975 tūkst. eurų kompensacijos. Tokį sprendimą priėmė La Riochos regiono Aukščiausiasis teismas, pranešė teisėsauga.
Įvairenybės | 3 MIN.
0
Antradienį Pakruojo rajone neblaivus vyras pranešė pareigūnams ketinantis susprogdinti kaimą, pranešė Policijos departamentas.
Kriminalai | 2 MIN.
1


Notice: Undefined offset: 0 in /home/alfa/apps/2025/etaplius/blokai/N_KaleduGidas.php on line 39

Notice: Undefined offset: 0 in /home/alfa/apps/2025/etaplius/blokai/N_KaleduGidas.php on line 39

Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Žvaigždės padeda surasti idealų partnerį ir apsaugo nuo to, kuris visiškai netinka. Astrologai nurodo šešias poras, kurių santykiai iš anksto pasmerkti žlugti. Šių Zodiako ženklų charakteriai nesutampa. Blogiausia tai, kad žmonės iš pradžių būna apakinti aistros ir savo klaidingą pasirinkimą neretai suvokia per vėlai. Neapsigaukite!
Lietuva | 3 MIN.
0
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė apie naują karo laivų klasę, kuri bus pavadinta jo vardu – tokia garbė paprastai suteikiama tik buvusiems šalies vadovams.
Pasaulis | 3 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Pakruojis
Prieš Kalėdas nuotaikos Šiauliuose kaito – policija dabar pranešė, kad kelios dienos prieš Kūčias viename iš Saulės miesto naktinių klubų buvo sumušta moteris.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Antradienį Pakruojo rajone neblaivus vyras pranešė pareigūnams ketinantis susprogdinti kaimą, pranešė Policijos departamentas.
Kriminalai | 2 MIN.
1


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0
Baigiantis metams Pakruojyje atnaujintas dar vienas kiemas. Atsinaujinusia infrastruktūra džiaugiasi P. Mašioto g. 41 daugiabučio namo gyventojai. Čia pilnai sutvarkytas šalia namo esantis kiemas, naujai įrengtas šaligatvis.
Gatvė | 2 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Po truputį namai, gatvės, miestai prisipildo kalėdinės dvasios ir jaudinančio šv. Kalėdų laukimo. Šis nuostabus reiškinys neaplenkė ir Lizdeikos gimnazijos, kurioje nuolat puoselėjamos gražios tradicijos padėti kitiems ir skiriamas didelis dėmesys empatijos ugdymui. Empatiški žmonės moka atpažinti kito žmogaus emocijas, nuotaikas bei parodyti, kad supranta, ką jaučia kitas žmogus. Kasmet, artėjant gražiausioms metų šventėms, gimnazijoje vyksta tradiciniai labdaros renginiai. Vienas iš jų – kalėdinė mugė „Parduok kalėdinę nuotaiką“.
Jaunimas | 3 MIN.
0
Pakruojis
Radviliškis
Tai buvo vakaras, kupinas šviesos, emocijų ir jaunų talentų. Ačiū visiems, kurie buvo kartu ir kūrė šią ypatingą šventę – jauniesiems talentams, laureatams, svečiams, žiūrovams ir visiems prisidėjusiems prie renginio. Jūsų energija, šypsenos ir palaikymas pavertė šį vakarą tikru žvaigždžių spindesiu!
Jaunimas | 2 MIN.
0
Gruodžio 19 dieną Pociūnuose vyko adventinis padėkos vakaras „Ant angelo sparnų gerumas supas“. Į šventę atvyko Pakalniškių seniūnijos seniūnas Tomas Žukaitis. Renginį pradėjo Pociūnų kultūros namų pop grupė „Spindulėlis“. Su advento papročiais supažindino ir šventinę nuotaiką kūrė Šeduvos kultūros ir amatų centro folklorinis ansamblis „Melnyčia“.
Kultūra | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Pasaulis
Žvaigždės padeda surasti idealų partnerį ir apsaugo nuo to, kuris visiškai netinka. Astrologai nurodo šešias poras, kurių santykiai iš anksto pasmerkti žlugti. Šių Zodiako ženklų charakteriai nesutampa. Blogiausia tai, kad žmonės iš pradžių būna apakinti aistros ir savo klaidingą pasirinkimą neretai suvokia per vėlai. Neapsigaukite!
Horoskopai | 3 MIN.
0
Ispanei, kuri po gimimo ligoninėje buvo sukeista su kita naujagime ir dėl to augo ne savo biologinėje šeimoje, praėjus 23 metams sulauks 975 tūkst. eurų kompensacijos. Tokį sprendimą priėmė La Riochos regiono Aukščiausiasis teismas, pranešė teisėsauga.
Įvairenybės | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Žvaigždės padeda surasti idealų partnerį ir apsaugo nuo to, kuris visiškai netinka. Astrologai nurodo šešias poras, kurių santykiai iš anksto pasmerkti žlugti. Šių Zodiako ženklų charakteriai nesutampa. Blogiausia tai, kad žmonės iš pradžių būna apakinti aistros ir savo klaidingą pasirinkimą neretai suvokia per vėlai. Neapsigaukite!
Horoskopai | 3 MIN.
0
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0