Politikų nuomonės dėl energetikos išsiskiria: vieni įžvelgia Lietuvos proveržį, kiti kaltina privataus kapitalo vaidmenį

Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų debatuose kilo ginčas dėl energetikos strategijos Lietuvoje. Keletas politikų akcentavo, kad Lietuva pastaraisiais metais pati pasigamina vis daugiau elektros energijos ir ateityje netgi taps eksportuotoja, tuo tarpu kiti atkreipė dėmesį į strategiškai svarbių įmonių valdymą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Ignas Vėgėlė teigė, kad blogai yra tai, jog Lietuva įsileidžia privatų kapitalą į strategiškai svarbias energetikos įmones ir pabrėžė, kad reikia kalbėti apie įmonės „Ignitis“ nacionalizavimą.

„Klausimas ne tai, kad yra blogai, jog yra privatus kapitalas, o tai, jog mes infrastruktūrą savo, pradedant nuo „Igničio“, kur yra kritinė, strateginė infrastruktūra Lietuvai įsileidžiame privatų kapitalą ir nebegalime dėl to kontroliuoti strateginės įmonės“, – pirmadienį TV3 televizijos debatuose aiškino I. Vėgėlė.

Jam atkirto Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašo lyderis Virginijus Sinkevičius, kuris akcentavo, jog bendrovė „Ignitis“ yra ne privatizuota, o dalinai listinguota.

„Igničio“ 25 proc. listinguoti, 75 proc. yra valstybės rankose. Tos lėšos, kurios buvo gautos iš listingavimo, jos padėjo šiai Vyriausybei amortizuoti kainas gyventojams. Tai šiuo atveju jūs meluojate“, – atsakė V. Sinkevičius.

Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad elektros energijos krizės metu, valstybė galėjo geriau ją suvaldyti, nustatydama „Igničio“ veiklos prioritetus.

„Akcininkai užsako įmonės veiklos parametrus ir akcininkų lūkesčių laiškas lemia kaip elgsis įmonė. Turint galvoje, kad Lietuvos valstybė vis dar valdo tuos 73-75 proc. niekas netrukdė Finansų ministerijai ir Vyriausybei pasakyti, ko mes norime“, – akcentavo jis.

Energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys teigė, kad šią kadenciją buvo padarytas didžiausias Lietuvos proveržis energetikoje. Pasak jo, elektros energijos generacija išaugo 4 kartus, o šiuo metu virš 60 proc. elektros energijos gaminame pas save.

„Yra padaryta strategija, kuri yra priimta Seime, leis mums elektros energijos gamintis tiek kiek jos mums reikia ir tai užtikrins ne tik žemas kainas, bet ir papildomų investicijų, kurios reikalauja elektros energijos, atėjimą į Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Liberalų sąjūdžio atstovas Romualdas Vaitkus tikino, kad šalis yra pajėgi pasigaminti užtektinai atsinaujinančios elektros energijos. Jis prognozuoja, jog 2038 metais Lietuva taps elektros energijos eksportuotoja.

„Tikrai galime pasigaminti. Vakar Kelmėje buvo atidarytas vienas didžiausių vėjo jėgainių parkas 105 megavatai ir būtent dabar mes gaminame praktiškai 50 proc. mums reikiamo kiekio. Iki metų pabaigos bus pasiekta 68 proc. mums reikalingo kiekio, o iki 2038 metų tapsime eksportuojančia valstybe“, – tvirtino Seimo narys.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sukritikavo žaliosios energetikos plėtrą dirbamų žemių plotuose. Buvęs Seimo narys daugiausia kritikos skyrė saulės jėgainėms.

„Lietuvoje žemės plotyje yra sumažinta, o mes skatiname saulės jėgainių statyba ant dirbamos žemės. Šiandien 3 megavatai vėjo jėgainių užteka 20 arų, 3 megavatai saulės – 10 hektarų. Man nėra nieko baisiau, kai Lietuvoje ant dirbamos žemės mes statome saulės jėgaines“, – teigė jis.

ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.

Strategija numato galimybę vystyti branduolinę energetiką, šalyje įrengiant ketvirtosios kartos modulinius branduolinius reaktorius (MBR), kurie, anot ministro D. Kreivio, yra mažesni ir saugesni už pasaulio rinkose eksploatuojamus šiuo metu.

Ministro teigimu, norint ateityje įsirengti tokių branduolinių reaktorių, politinis sprendimas turės būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.