Politikų duona – diskusijos

Paprastai Birštono savivaldybės tarybai teikiami sprendimų projektai pirmiausia yra aptariami komitetuose, juose išsakomos ir politikų pozicijos, tačiau pastaruoju metu diskusijos persikelia ir į Tarybos posėdžius. Opozicijos atstovų teigimu, išsamus darbotvarkės klausimų svarstymas reikalingas dėl to, kad tiesioginę posėdžio transliaciją stebintys žiniasklaidos atstovai ir gyventojai būtų geriau informuoti ir susidarytų savo nuomonę.

Balandžio 30 d. Savivaldybės tarybos posėdis pasižymėjo viešų pasisakymų, paklausimų ir replikų gausa. Valdančiosios daugumos ir oponuojančios mažumos požiūriai kardinaliai išsiskyrė dviem klausimais: opozicinių frakcijų atstovai susilaikė nuo balsavimo už audituotą VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūros (BETA) 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą bei nepritarė sutarties tarp Birštono savivaldybės administracijos ir UAB „Rūdupis“ pasirašymui. Abu sprendimai patvirtinti 8 Socialdemokratų frakcijos narių balsais.

Kėlė klausimą dėl atstovavimo gyventojų interesams

VšĮ BETA įsteigta 2013 m. Birštono savivaldybės tarybos sprendimu. Pristatydama praėjusių metų įstaigos veiklos rodiklius, agentūros direktorė Vilma Savukynienė akcentavo, kad agentūra sėkmingai administruoja Birštono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą. Anot jos, valstybės skirta parama daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimui kurorte patvirtina, kad BETA reikiamas procedūras atliko laiku ir be klaidų, neprasilenkdama su teisės aktais.
Direktorės teigimu, iki 2020 m. pabaigos Birštono mieste iš viso modernizuoti 35 daugiabučiai gyvenamieji namai, todėl Birštono savivaldybė yra šalies lyderė pagal renovuotų daugiabučių namų dalį (48 proc.). Pernai agentūra sudarė 8 kreditavimo sutartis su finansuotojais dėl daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektų finansavimo, kreditavimo sutarčių suma – daugiau nei 3,4 mln. eurų. Buvo perkami statybos rangos darbai, techninės priežiūros, bendrosios ekspertizės paslaugos. Šiuo metu renovuojama 10 pastatų Kęstučio, B.Sruogos, Druskupio, Vilniaus, Lelijų, Birštono gatvėse.
V.Savukynienė apgailestavo, kad pandemijos ribojimai buvo šiek tiek pristabdę daugiabučių renovacijos procesą – statybos darbai strigo dėl priverstinių darbuotojų atostogų, sutrikusio medžiagų tiekimo, tačiau pastaruoju metu situacija normalizavosi.
Opozicijos nariams, ypač Valei Petkevičienei, asmeniškai susidūrusiai su renovacijos problemomis, nepakako detalaus direktorės pasakojimo, kaip sprendžiami nesutarimai, kilę su vieno ar kito namo gyventojais dėl galimų projektavimo, statybos trūkumų ar konkrečių medžiagų pasirinkimo. Papildydami vienas kito klausimus Tarybos nariai bandė pasitikslinti, ar agentūroje yra asmuo, kuris atstovauja gyventojų interesams jiems rūpimais klausimais, rūpinasi jų gerove, kas atsakingas už tai, kad visos renovacijos proceso grandys veiktų sklandžiai, ir nekiltų preteksto skundams.
Iš atsakymo paaiškėjo, kad BETA atstovauja gyventojams jų vardu ir jų naudai pasirašydama visas sutartis su statybos dalyviais. Pasak V.Savukynienės, atstovavimas gyventojams, tinkamai atliekant visas procedūras, „susiveda“ į galutinį rezultatą, kai pasiekiama užsibrėžta pastato energetinė klasė ir gaunama valstybės parama. „Jeigu tarp atskirų šalių kyla ginčų dėl techninių dalykų, kurių tarpusavyje nepavyksta išspręsti arba pritrūksta kompetencijos – yra buvę retų atvejų, kuomet nesutarimai persikėlė į teismus,“ – kalbėjo BETA direktorė. Ji patikslino, kad agentūra yra gavusi tris gyventojų skundus raštu ir apie 130 nusiskundimų elektroniniu paštu, daugiausia iš vieno konkretaus gyventojo.
V.Savukynienei į pagalbą atėjo Birštono savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Valentinas Vincas Revuckas, kuris įgaliotas tarpininkauti agentūrai ir gyventojams, sprendžiant klausimus su kitomis respublikinėmis institucijomis, taip pat – ir tarpusavio nesutarimus. V.V.Revuckas teigė, kad renovacijos procese atsakingi yra visi proceso dalyviai, taip pat ir turto savininkai, daugiabučių namų administratoriai, darbų kokybę vertinanti komisija.
Savivaldybės administracijos atstovas svarstė, kad kiekvienas gyventojas gali pareikšti savo nuomonę, bet nebūtinai ji bus teisinga. Pavyzdžiui, atnaujinant daugiabučius gyvenamuosius namus, remiamos tik energetinės priemonės, todėl gyventojui panorus valstybės sąskaita išspręsti savo problemas, pagerinti buitį, šiuos darbus jis turėtų pirkti iš savo „kišenės“.

Prireikė papildomo susitarimo su rangovais

Šių metų liepą baigiasi rangos sutartis su Birštono daugiafunkcį sporto centrą įrenginėjančia UAB „Rūdupis“. Šio projekto vertė – daugiau nei 5 mln. eurų, statyboms lėšų buvo gauta iš Valstybės investicijų programos, paramos COVID-19 padariniams mažinti, taip pat panaudota ir 240 tūkst. eurų iš Savivaldybės lėšų. Iki šiol centro patalpos dar nėra pilnai įrengtos, trūksta lėšų atsiskaityti su rangovais, treniruoklių, kitos įrangos ir inventoriaus įsigijimui.
Todėl, užuot pastatą užkonservavus, rasta kita išeitis – pasirašyti papildomą susitarimą su UAB „Rūdupis“ prie 2015 m. statybos rangos darbų sutarties dėl projekto užbaigimo rangovo lėšomis ir Savivaldybės mokėjimų už atliktus darbus atidėjimo iki 2022 metų pabaigos. Tokiu būdu centras galės būti atidarytas dar šiemet.
Opozicinių frakcijų nariai, siekdami perleisti atsakomybę už šios sutarties pasirašymą Savivaldybės administracijai, pradžioje siūlė šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Valdančiajai daugumai nesutikus, politiniai oponentai siekė iki smulkmenų išsiaiškinti sutarties su rangovais sąlygas.
Daina Zdanavičienė kritikavo, jos įsitikinimu, ydingą praktiką, kai darbai galimai įtraukiami į aktus, neužtikrinus finansavimo, nuogąstavo dėl nenumatytų papildomų darbų įtraukimo į sutartį.
Audrius Šeržentas ir kiti politikai teiravosi, kodėl sutarties suma nesumažinta 350 tūkst. eurų – šios lėšos, kaip galiausiai paaiškėjo, skirtos sportinės įrangos ir inventoriaus įsigijimui. Savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė patikino, kad rangovai įrangos nepirks, dėl to su jais bus susitarta, nes Savivaldybė pati ieškos projektų paramai gauti.
Juozas Aleksandravičius įžvelgė, kad keičiant ankstesnę sutartį, bus pažeisti fiskalinės drausmės ir viešųjų pirkimų įstatymai. Opozicijos atstovai „surado“ ir asmeninių sutarties pasirašymo motyvų. Visi niuansai diskusijų metu buvo aptarti, į klausimus atsakyta.
Jovita Tirvienė pripažino, kad, įbridus į skolą, tikėtina, bus pažeista fiskalinė drausmė, todėl, pasak jos, visa informacija teikiama Tarybai, apsvarstant sutarties pasirašymo galimybes ir naudingumo kriterijus. Administracijos direktorės nuomone, beliko vos du mėnesiai iki projekto užbaigimo, todėl yra svarbu rangos darbus atlikti iki numatyto termino, pastatą įveiklinti, sukurti paslaugas, vykdyti renginius, kurie generuotų pajamas, garsintų Birštoną, šia linkme ir dirbama.
Vicemero Vyto Kederio vertinimu, šis sprendimas yra teisingas, nes leis sutaupyti lėšų. Rangovams palikus pastatą, vėliau tektų iš naujo skelbti viešuosius pirkimus, statybines medžiagas ir rangos darbus, kurių kainos nuolat auga, įsigyti brangiau.
Merė Nijolė Dirginčienė atmetė opozicijos kaltinimus dėl neva rengiamo neskaidraus susitarimo su rangovais ir apgailestavo, kad oponentai kiekviena proga įžvelgia socialdemokratų klastą. Merės teigimu, šių metų rangos darbams ir tiems, kuriuos atlieka rangovas skolon, nereikia nei atskiro leidimo, nei Tarybos narių pritarimo, nes jie iki liepos 17 d. gali būti vykdomi pagal šiuo metu galiojančią sutartį. Anot N.Dirginčienės, statybos organizacija, sutikdama kai kuriuos darbus atlikti skolon, kaip tik rizikuoja nuosavomis lėšomis, todėl bus ieškoma galimybių (projektų) kuo greičiau su ja atsiskaityti.
Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas G.Žilys nesutiko, kad šia sutartimi paliekamos landos piktnaudžiavimui. Jis tvirtino, kad darbiniai santykiai su rangovu grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Pasak jo, visi atlikti darbai yra aktuojami, o pateiktas papildomų 109 tūkst. eurų vertės darbų sąrašas suderintas ir su rangovu, ir su Sporto centru. G.Žilys patikslino, kad iš šios sumos daugiausia lėšų bus skirta centralizuotai valdomų neperšviečiamų „black out“ tipo roletų įrengimui (jie uždengs stiklinę fasado sieną nuo tiesioginių saulės spindulių), taip pat lietaus nuotekų ir drenažo siurblinių automatizavimo, duomenų perdavimo ir centralizavimo sistemos įsigijimui.
Kai kurie Tarybos nariai pažėrė priekaištų Savivaldybei dėl iš anksto nenumatyto finansavimo pastato ir darbuotojų išlaikymui; domėjosi, kokiais būdais naujoji įstaiga pritrauks lėšų.
Birštono sporto centro direktorius Saulius Smailys aiškino, kad šiais metais Sporto centro darbuotojai stengsis išsiversti savo jėgomis, ir daugiafunkciame centre bus steigiami tik patys būtiniausi etatai (pvz., automatizuotų sistemų valdymo specialisto bei valytojos). S.Smailys pažadėjo dar gegužę Tarybai pateikti reikalingų etatų ir naujų paslaugų sąrašą bei jų kainas.
Pasak direktoriaus, nuo pat centro statybų pradžios derinami bendradarbiavimo su įvairių sporto šakų federacijų atstovais klausimai. Lietuvos futbolo federacija – viena iš parodžiusiųjų susidomėjimą, ji svarsto rugpjūtį Birštone pradėti pasirengimą Pasaulio salės futbolo čempionatui, kuris vyks rugsėjį Kaune.

Apie Birštono savivaldybės tarybos sprendimus trumpai

* Taryba pritarė VšĮ „Tulpės“ sanatorijos 2020 metų veiklos ataskaitai ir audituotam 2020 metų finansinių ataskaitų rinkiniui; patvirtino naujas sanatorijos teikiamų paslaugų kainas, kurios keitėsi dėl išaugusių darbo užmokesčio ir veiklos sąnaudų. Atsisakyta kai kurių nepaklausių procedūrų, įteisintos naujos gydomosios procedūros.
* Tikslinant Birštono savivaldybės 2021 m. biudžeto pajamas ir išlaidas, iš laisvų likučių metų pradžioje paskirta 10 tūkst. eurų Birštono lopšelio-darželio ,,Giliukas“ pastato pirmo aukšto patalpų remontui.
* Pritarta šešių Birštono muziejaus, Birštono viešosios bibliotekos ir Birštono kultūros centro projektų, teiktų Kultūros tarybos paramai gauti, koofinansavimui iš Savivaldybės biudžeto (30 proc. lėšų). Bibliotekai ir Kultūros centrui lėšų bus skirta, sumažinus šių įstaigų užmokesčio fondą.
* Birštono miesto tvarkymo tarnybai perduota valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise šiuo turtu: keturiomis greito įkrovimo ir elektromobilių įkrovimo aikštelėmis, esančiomis Jaunimo ir B.Sruogos gatvėse.
* Savivaldybės tarybos posėdžio metu patvirtintas papildytas Nenaudojamų, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo, sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašas. Remiantis juo, Savivaldybės interneto svetainėje www.birstonas.lt paskelbti pranešimai būtų tinkamas pagrindas laikyti, kad informacija, skirta savo turtu nesirūpinantiems savininkams (valdytojams, naudotojams), juos pasiekė.
* Tarybos nariai pritarė Škėvonių kapinių, (Birštono sav., Ivoniškių k.) teritorijos plėtros mažesne apimtimi schemai, nes dėl pateiktų viešinimui sprendinių susitarti su gretimo sklypo savininkais per kelerius metus nepavyko. Patikslinus šios teritorijos detaliojo plano sprendinius, atsiras daugiau papildomų laidojimo vietų, galimybė statyti kolumbariumą ir padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių. Analogišką sprendimą patvirtino ir Prienų rajono savivaldybė.
* Pritarta VšĮ Birštono pirminės sveikatos priežiūros cento 2020 metų veiklos ataskaitai ir audituotam 2020 metų finansinių ataskaitų rinkiniui. Dėl registratūros skambučių linijos užimtumo pasiūlyta įstaigos direktoriui sudaryti galimybę pacientams registruotis internetu, taip pat aptarta būtinybė įsteigti administratoriaus etatą.
* Taryba Birštono savivaldybės teritorijoje patvirtino Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą – 0 eurų už kvadratinį metrą. Šią įmoką sudaro Savivaldybės infrastruktūros projektavimo, statybos ir (ar) įrengimo, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams finansavimas. Prie šio sprendimo Taryba sugrįš antrą šių metų pusmetį, kai Seime bus patvirtinti reikalingi poįstatyminiai aktai.