Politikai vėl susiginčijo dėl imigracijos Lietuvoje: vieni tai vadina neišvengiamybe, kiti ragina mokytis iš svetimų klaidų

Vilnius, rugsėjo 9 d. (ELTA). Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovų požiūris į augantį užsieniečių skaičių Lietuvoje ir toliau išsiskiria. Daliai politikų aiškinant, kad be imigracijos išsiversti nėra galima, esant įtemptai situacijai darbo rinkoje, kiti ragino atsižvelgti į situaciją tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija ar Švedija ir nekartoti jų klaidų.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad imigracija iš dalies sprendžiant senėjančios visuomenės problemą šalyje, tačiau ji turi būti reguliuojama.

„Viena iš pagrindinių socialinių problemų Lietuvoje yra senėjanti visuomenė ir ši problema neturi lengvo sprendimo. (...) Imigracija yra iš dalies problemos sprendimas, bet ji turi būti reguliuojama protingai, nesudaryti ilgainiui didelių įtampų visuomenėje. Turime vertinti ir darbų rinkos poreikius bei nesudaryti pernelyg didelių biurokratinių suvaržymų, ypatingai kalbant apie profesijas, kurios reikalingos ekonomikai“, – pirmadienį TV3 televizijos rengiamų debatų metu kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Natūralu, kad Lietuvoje šiuo metu yra daugiausiai imigrantų karo pabėgėlių, iš Ukrainos, yra daug baltarusių, kurie dažnu atveja bėga nuo režimo, šios šalys mums kultūriškai ir kitaip artimos“, – pažymėjo jis.

Tuo metu premjerė, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo į parlamentą lyderė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad atsižvelgiant į dabartinė situaciją darbo rinkoje, be imigracijos išsiversti neįmanoma.

„Imigracija yra kaip socialinis fenomenas, bet Lietuvoje ji daugiausiai darbo fenomenas. Be jokios abejonės mūsų ekonomika, matant įtemptą situaciją darbo rinkoje, darbo užmokesčio augimo tempus per pastaruosius keletą metų, suprantant, kad reikia žmonių, kurie vairuos automobilį, statys namus, atliks kitas paslaugas, be imigracijos negali išsiversti“, – sakė I. Šimonytė.

„Svarbūs yra du apsektai – nacionalinis saugumas ir antras, kad imigracijos mastas nedempinguotų darbo užmokesčio augimo ir nestabdytų automatizacijos ekonomikoje“, – tikino jis.

Ekspremjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis aiškino, kad senėjančios visuomenės problemą galima spręsti ne tik imigracija iš kitų šalių.

„Senėjančios visuomenės problema nebūtinai turi būti sprendžiama imigracijos klausimais. Kalbėjome apie gimstamumo skatinimą ir antras svarbus dalykas, alternatyva – arba įsileidžiame pigią darbo jėgą, arba ieškome kitų sprendimų. Kiti sprendimai valstybėje yra, jeigu kalbėtume apie produktyvumo didinimą, inovacijas mūsų ekonomikoje, tai senėjančios visuomenės arba gyventojų trūkumo nepajausime“, – teigė S. Skvernelis.

„Dėl kvotų, manau, kad jos nereikalingos. Svarbiausia, kad jeigu įsivažiavimo migracija, būtų efektyviai veikianti integracijos problema ir žmonės nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Nebūtų getų, atskirų, radikalių bendruomenių“, – kalbėjo jis.

Vis tik europarlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga ragino pažvelgti į Vokietiją, Prancūziją bei Švediją ir nekartoti „svetimų klaidų“. Anot jo, žmonės į Lietuvą turi atvykti iš kultūriškai ir religiškai artimų šalių.

„Tiems, kam atrodo tai geras būdas spręsti demografijos problemas, siūlyčiau pažiūrėti į Vokietiją, Prancūziją, Švediją ir kas ten vyksta politinėje padangėje. Visiems aišku, kad svetimų klaidų mums kartoti nereikia ir VSD yra aiškiai pasakęs, kad tokio skaičiaus migrantų, kuris atvyksta, patikrinti negalime“, – sakė A. Veryga.

„Galėtume taikyti aktyvią atrankos politiką (...). Jeigu reikia kažko, atsirenkame. O šalys turėtų būti tokios, kurios mums kultūriškai ir religiškai artimos, kad atvažiavę žmonės nereikalautų paskui įvestų šariato, kaip Vokietijoje, arba nevykdytų išpuolių religijos pagrindu“, – tvirtino jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pažymėjo, kad pirmiausia darbą turi gauti Lietuvos žmonės, o atvykstantiems migrantams turi būti užtikrinta integracija.

„Socialdemokratų pagrindinis tikslas, kad Lietuvos žmonės pirmiausia turėtų darbą, ateitų į darbo rinką, kad nebūtų dempinguojami atlyginimai, prastinamos darbo sąlygos. (...) Dabar yra daug žmonių atvykusių iš Ukrainos dėl karo, taip pat dėl Lukašenkos režimo iš Baltarusijos, ir tai normalu, šie žmonės atvažiavo pas mus ne dėl pašalpų“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

„Problema yra darbo imigrantai iš tolimesnių valstybių, Vidurinės Azijos, kur atvažiuoja dirbti statybų sektoriuje, transporto sektoriuje. (...) Turi būti kontroliuojama migracija, žiūrėti, dėl ko jie atvyksta, ar mums tikrai trūksta, turi būti tų žmonių integracija bei išgyvendintas šešėlis ir nedeklaruotas darbas“, – akcentavo ji.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikino, kad pirmiausia turi būti taikomos vienodos sąlygos sąlygos tiek iš Ukrainos, tiek iš Vidurinės Azijos atvykstantiems žmonėms.

„Šiandien didžiausią problemą turime dėl imigrantų iš Vidurinės Azijos. Jeigu kalbame apie juos, tai kalbėkime apie integraciją. Dabar visiškai nevienodos sąlygos, kada iš Ukrainos atvykstančiam asmeniui 24 mėnesius nereikia laikyti valstybinio egzamino ir jis gali kuo puikiausiai dirbti, bet atvykęs iš Vidurinės Azijos turi išlaikyti“, – aiškino R. Žemaitis.

„Arba turime paprastą dalyką pasidaryti, kaip planuojame socialinę paramą skirstyti“, – sakė jis.

Pirmąjį 2024 metų pusmetį buvo užfiksuotas išduotų leidimų dirbti rekordas, ypač išaugo darbuotojų iš Vidurinės Azijos skaičius, praneša Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiemet išduota 410 leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti sezoninį darbą. Tai 5 kartus daugiau nei prieš metus. Pusę visų išduotų leidimų dirbti gavo Uzbekistano piliečiai.

Tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 132 šalių. Tai – 20,4 tūkst. daugiau nei prieš metus. Du trečdalius sudarė baltarusiai ir ukrainiečiai. Uzbekų, dirbančių Lietuvoje, skaičius perkopė 6 tūkst. Skaičiuojama, kad Lietuvoje taip pat darbavosi 5,6 tūkst. kirgizų ir 4,6 tūkst. Tadžikistano piliečių.

Per pirmąjį pusmetį išduota 5,9 karto mažiau leidimų užsienio valstybių piliečiams dirbti pagal darbo sutartį nei per tą patį 2023 m. laikotarpį. Tai – mažiausias išduotų leidimų dirbti skaičius per penkerius metus. Tačiau daugėjo sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties mūsų darbo rinkos poreikiams – per šešis mėnesius išduota 2,2 karto daugiau šių dokumentų (3041) nei pernai tuo pačiu metu. Tai vienas iš didžiausių priimtų sprendimų skaičių per penkerius metus.

Sprendimai priimti užsieniečiams, atvykusiems iš 52 šalių (pernai – iš 49). Dominavo sprendimai Baltarusijos piliečiams (30 proc.) – padidėjo nuo 8 proc. iki 22 proc. Išaugo sprendimų, priimtų Uzbekistano piliečiams, dalis. Toliau – Kirgizija (11 proc.), Tadžikistanas (8 proc.). Teisę dirbti mūsų šalyje taip pat įgijo Ugandos, Kongo, Čilės, Kolumbijos, Meksikos ir kitų tolimų šalių piliečiai.