Politikai nesutaria, kurį laisvadienį galėtų pakeisti Sausio 13-oji: siūlo daugiau nedarbo dienų

Sugrįžus diskusijoms dėl galimybės sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena, Lietuvos parlamentinių partijų atstovai nesutaria, vietoje ko Laisvės gynėjų diena galėtų atsirasti nedarbo dienų sąraše. Politikai vardina argumentus, kodėl Sausio 13-oji negalėtų pakeisti lapkričio 2 ar gegužės 1-ąją numatytų laisvadienių. Siūlomas ir kompromisas – nepaisyti, kiek viena diena kainuoja valstybei ir 16 šventinių dienų turinį sąrašą išplėsti.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Kirkščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, komentuodamas susidariusią situaciją tvirtina, kad negali būti jokios kalbos apie vienų dienų išbraukimą iš nedarbo dienų sąrašo kitų dienų įtraukimo sąskaita. Jis priduria, kad Lietuvoje apskritai galėtų būti įteisinta daugiau laisvadienių.

„Kuo daugiau laisvų dienų – tuo geriau. Nemanau, kad Lietuvoje yra per daug laisvadienių. Apskritai pasaulis eina ta kryptimi, kad penktadienis būtų paskelbta nedarbo diena, bent jau kai kurių profesijų atstovams. Tai vyksta dėl didelio gyvenimo tempo, žmonės praranda sveikatą ir turi pailsėti. Tad viena papildoma diena nieko nereiškia. (Per metus – ELTA) iki 20 dienų galėtų būti laisvos“, – teigė V. Tomaševskis.

Visgi vienas iš Sausio 13-osios projekto sumanytojų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas linkęs nesutikti. Parlamentaras teigia, kad kiekviena papildoma nedarbo diena prideda papildomos įtampos valstybės ekonomikai.

„Iš tikrųjų lengviausia turbūt būtų pasakyti – pridėkite dar vieną dieną. Statistika rodo, kad mes tarp ES šalių jau dabar turime beveik daugiausia nedarbo dienų, o jeigu pridėtume dar papildomą dieną, taptume lyderiais. Tai, be abejo, turi savo kainą valstybės ekonomikai, kadangi dėl vienos nedarbo dienos išskaičiuojama apie 40-50 mln. eurų. Tai ne juokas, todėl manyčiau, kad reikia kompensacijos ar sukeitimo mechanizmo. Tad ir Valdemaro Tomaševskio pasisakymą vertinčiau truputėlį kaip populistinį“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas šiai idėjai oponuoja teigdamas, kad įteisinti naują šventinę nedarbo dieną apskritai nėra reikalinga. Nors jis pritaria V. Tomaševskio idėjai, kad žmonėms galėtų būti skiriama daugiau laisvadienių. Tačiau kaip geresnę alternatyvą švenčių minėjimui jis įvardina ilgesnes kasmetines atostogas, kurių metu, pasak jo, žmonės galėtų kokybiškiau pailsėti. Be to, G. Palucko manymu, nacionalinės šventės gali būti sėkmingai minimos ir nepaverčiant jų nedarbo dienomis.

„Mes galime ir turime teisę nusistatyti valstybei svarbias nacionalines šventes, kurių metu mes nedirbame, bet lygiai taip pat turime pagalvoti, kad kažkas turi dirbti. Kalbant apie įvairias papildomas nedarbo dienas, reali alternatyva galėtų būti ilgesnės kasmetinės atostogos žmonėms. Tai yra kokybiškesnis poilsis. O kalbant apie šventes – joms visiškai nereikalinga nedarbo diena. Iki šiol puikiausiai švęsdavome Sausio 13-ąją, eidavome kūrenti laužų bei kitaip minėdavome šią dieną. Todėl gal nekarpykime po papildomą netikrą nedarbadienį, o pridėkime papildomų dienų prie kasmetinių atostogų, arba atskiroms grupėms, kurios ypatingai kenčia nuo to galimo perdegimo sindromo. Tai yra normali praktika“, – teigė G. Paluckas.

Nesutariama dėl Gegužės 1-osios svarbos Lietuvoje

Dar metų pradžioje teikiant siūlymą Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena buvo siūloma tai padaryti Gegužės 1-osios sąskaita. Visgi tam paprieštaravo profesinių sąjungų atstovai, o Trišalė taryba pasiūlė Sausio 13-ąją skelbti nedarbo diena vietoje Vėlinių – lapkričio 2 dienos.

Būdamas vienas iš Sausio 13-osios projekto iniciatorių, L. Kasčiūnas teigia, kad Gegužės 1-oji – tarptautinė darbo diena – savo svarba valstybei nusileidžia tiek Vėlinėms, tiek Sausio 13-ajai.

„Pirmiausia man yra keista, kad skaičiuojame 30-us Lietuvos nepriklausomybės metus ir Sausio 13-oji vis dar nėra paskelbta nedarbo šventine diena. Būtent šią dieną įvyko lūžis šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje, kadangi Vakarai galų gale suprato, kad lietuvių tauta nori turėti nepriklausomybę. Tai – moralinės pergalės diena.

Visgi natūralu, kad reikia galvoti apie (nedarbo dienų – ELTA) sukeitimą. Iš tų visų esamų nedarbo dienų vis vis dėlto aš būčiau linkęs galvoti apie Gegužės 1-ąją. Pirmiausia Gegužės 1-oji neturi labai gilių tradicijų mūsų tautoje, visų antra, daliai visuomenės ši diena asocijuojasi ir su sovietmečiu. Šios dienos minėjimas buvo primestas, jame vyravo labai daug sovietinės simbolikos, labai daug raudonos spalvos. Ir todėl aš galvočiau, kad svarba negalima nė lyginti Gegužės 1-osios su Sausio 13-ąja.

Kalbant apie Vėlines, žmonės nori aplankyti savo tėvų, protėvių kapus, galų gale šią dieną vyksta ir partizanų kapų lankymas. Manyčiau, tai visuomenei reikalingesnė nedarbo diena“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jam antrino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė, teigdama, kad jei prireiktų pasirinkti, ar atsisakyti Vėlinių, ar Gegužės 1-osios nedarbo dienos siekiant kaip laisvadienį įteisinti Sausio 13-ąją, ji pasirinktų atsisakyti Gegužės 1-osios.

„Jei man asmeniškai reikėtų rinktis, aš greičiausiai siūlyčiau atsisakyti Gegužės 1-osios. Reikia vertinti, kiek mūsų kultūrai yra svarbesnė Gegužės 1-oji diena, kuri kai kuriems greičiausiai asocijuojasi ir su sovietmečiu, ir kiek mums yra svarbios Vėlinės, kurių metu daug žmonių lanko artimųjų kapus“, – teigė parlamentarė.

Visgi G. Paluckas tvirtina, kad Sausio 13-ąją paskelbti laisvadieniu vietoje Gegužės 1-osios būtų kvailystė, kadangi ši šventė svarbi viso pasaulio mastu. Negana to, jis pabrėžia, kad net jei visos trys minimos šventės netektų nedarbo dienos statuso, jų minėjimo tradicijų ir svarbos tai niekaip nepakeistų.

„Sausio 13-ąją skelbti nedarbo diena vietoj Gegužės 1-osios vertinčiau kaip didžiulę kvailystę, nes Gegužės 1-oji tiktai Lietuvoje asocijuojasi su sovietmečiu. Bet tai yra pasaulinė dirbančiųjų šventė, ir tą dieną yra minimi ir vertinami įvairūs pasiekimai žmogaus teisių ir darbo santykių srityje. Nematau problemų, jeigu tiek Sausio 13-oji, tiek Gegužės 1-oji būtų darbo dienos. Nepaisant to, būtų minimi tie pasiekimai, dėl kurių žmonės kovojo šimtmetį. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti apie Vėlines“, – kalbėjo G. Paluckas.

ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę posėdyje pritarė siūlymui sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – skelbti nedarbo diena.

Ministrų Kabinetas rekomenduoja naują laisvą dieną skelbti vietoje lapkričio 2 dienos laisvadienio, nes, anot Vyriausybės, Lietuva ir taip turi daug švenčių dienų, o ekonomikai tai atsiliepia neigiamai.

Lietuva šiuo metu turi 16 šventinių dienų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad tiek šventinių dienų Europos Sąjungoje turi tik Bulgarija ir Vengrija, o bendras Europos Sąjungos šventinių dienų vidurkis yra 12.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė pritariantis paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena.

„Taip, aš sutinku su Sausio 13-osios dienos paskelbimu nedarbo diena“, – pirmadienį Birštone sakė G. Nausėda.

ELTA